Gerina prognozes
Prieš ketvirtį SEB bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 4,3 proc., dabar prognozes didina iki 4,9 proc.
„Buvo peržiūrėti ankstesnių metų ir ketvirčių duomenys, Statistikos departamentas gerokai juos pagerino. Natūralu, kad dėl to turėjome atlikti tuos pakeitimus, bet 2022 ir 2023 m. prognozės nepakeitėme, galvojame, kad ji tikrai validi: prognozuojama, kad kitais metais BVP augs 3,6 proc., o 2023 m. 3,3 proc.”, – priežastis aiškina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tikimasi, kad paskutinį ketvirtį ekonomika augs beveik 5 proc.
„Darome prielaidą, kad pavyks iki metų pabaigos ištempti be jokių griežtų ribojimų, ypač mažmeninėje prekyboje. Prisiminkime, kad praeitų metų gruodžio mėn. parduotuvės užsidarė, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl praeitų metų paskutinis ketvirtis buvo šiek tiek silpnesnis. Jei šiemet gruodį neužsidarome, turėsime bazės efektą, todėl metinis BVP pokytis paskutinį ketvirtį gali būti pakankamai neblogas“, – pažymi T. Povilauskas.
Tačiau kitais metais SEB bankas prognozuoja lėtesnį ekonomikos augimą. Pasak jo, jeigu gruodį, priešingai negu pernai, parduotuvės nebus priverstos užsidaryti, laukia neblogas kalėdinės prekybos laikotarpis, gyventojams bandant atsigriebti už praėjusius metus.
Tačiau po Naujųjų metų laukia sudėtingas laikotarpis, kai kišenes tuštins rekordinės sąskaitos už šildymą bei elektrą ir piką pasiekusi infliacija.
„Manome, kad kitų metų pirmą ketvirtį infliacija labiausiai paveiks namų ūkių vartojimą, nes šalčiausi mėnesiai – sausis ir vasaris. Sąskaitas už sausį apmokame vasarį, už vasarį – kovą. Panašu, kad kalėdinė prekyba turėtų būti labai stipri šiemet, bus bandoma atsigriebti už praėjusius metus. Tai, kad kainos padidėjusios, nedarys didelės įtakos lapkričio ir gruodžio vartojimui. O tai persimes neigiamu mastu į kitų metų pradžią.
Įtakos turės ir sankcijos Baltarusijai. Nuo gruodžio vidurio sustos kalio trąšų tranzitas ir krova per Klaipėdos uostą.
Reikia prisiminti, kad šių metų primą ketvirtį BVP rezultatus itin pagerino, tikėtina, „Thermo fisher“ gamybos rezultatai ir eksportas. Kadangi pastaraisiais mėnesiais šios įmonės eksportas stabilizavosi žemesniame lygyje, nei šių metų pirmą ketvirtį, tikėtina, kad kitų metų pradžioje tai bus neigiamas veiksnys ekonomikai“, – sako ekonomistas.
Ar pavyks pakartoti algų augimo istoriją
Darbo rinkos situacija, anot jo, gerėja. Remiantis Statistikos departamentu, nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį buvo 6,7 proc.
„Bendra pasaulinė tendencija, kad nedarbas greitai grįžta į lygį, kuris buvo prieš pandemiją. Čia kyla klausimų, kodėl centriniai bankai gali grąžinti palūkanų normas į tas, kurias buvo prieš pandemiją. Nes jeigu infliacija didesnė, o nedarbas arti to, kas buvo prieš pandemiją, tai kodėl palūkanos turi būti arti nulio“, – sako T. Povilauskas.
SEB bankas prognozuoja, kad nedarbas kitąmet mažės nuo 7,1 proc. šiemet iki 6,5 proc. kitąmet, o 2023 m. iki 6,2 proc.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs 8,7 proc. (privačiame sektoriuje – 9 proc., viešajame – 8 proc.). O šiemet tikimasi, kad algos bus 10 proc. didesnės nei prieš metus.
Kitąmet algos labiausiai augs ten, kur tikėtina, didesnė dalis gaunančių minimalią algą asmenų: apgyvendinimas ir maitinimas, prekyba, transportas.
„Su nerimu žvelgiame į ateitį, ar pavyks pakartoti algų augimo istoriją, kuri buvo pakankamai graži per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai algos augo sveikatos sektoriuje (beveik dvigubai), IT specialistų algos augo 66 proc.
Algų augimas pastaraisiais metais buvo beveik po 10 proc. Norint pasiekti tokią pačią tendenciją per penkerius metus, turi darbo našumas ir ekonomika augti ne silpniau, nei augome per praėjusius penkerius metus. Tai nėra paprasta“, – sako jis.
Kitąmet infliacija bus dar didesnė
Šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozę SEB padidino nuo 3,4 proc. iki 4,5 proc., o 2022 metais ji turėtų siekti 5,4 proc. 2023 metais vidutinė metinė infliacija turėtų sumažėti iki 2,3 procento.
Metinė infliacija spalį šoktelėjo iki 8,2 proc. ir artimiausiais mėnesiais bus dar didesnė, kai piką pasieks kitų metų pradžioje, prognozuoja SEB bankas. Ankstesniais metais lapkritį ir gruodį dažniausiai mėnesinis kainų pokytis būdavo arti nulio, arba kainos net krisdavo.
„Šiemet to nebus vien dėl to, kad ir lapkritį, ir gruodį šilumos kainos dar didės ir vien dėl to infliacija padidės maždaug 0,3 procento. O pats pikas bus pasiektas sausį, kai elektros kaina padidės maždaug dešimtadaliu., gamtinės dujos – trečdaliu. Tačiau išlaikome prielaidą, kad energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nuo ateinančio pavasario bus gerokai mažesnės, ir tai pradės daryti didesnę neigiamą įtaką infliacijai kitų metų antrą pusmetį.
Kur kas svarbiau stebėti paslaugų kainų pokyčius, nes būtent paslaugų kainos rodo ekonomikos aktyvumo lygį ir, jeigu paslaugų kainų augimas toliau įsibėgės, tai bus aiškus ženklas, kad ir darbo rinka, ir ekonomika ima kaisti. O kitąmet sąlygos paslaugų kainų infliacijai augti labiau bus palankios“, – sako T. Povilauskas.
Būsto kainos gali augti 10 proc.
Anot SEB banko, būsto kainos jau 20 proc. didesnės nei prieš metus, o kitąmet jos gali augti dar 10 proc.
„Toks kainų augimas, sparčiai viršijantis pajamų padidėjimą, mažina galimybes įpirkti būstą”, – įspėja ekonomistas.
„Galvojame, kad kitais metais sandorių skaičius nebus didesnis nei šiemet, gali būti šiek tiek mažesnis. Tačiau kainos tikrai augs, šią minutę galvojame apie 10 proc. kitais metais. Būsto įperkamumo rodikliai suprastėję.
Kadangi būsto kainos jau paaugo šiemet 20 proc., o pajamos 10 proc., klausimas, ką reikės daryti toliau, jei būsto kainos padidės 20 proc., ne taip, kaip tikimės. Lietuvos banko galimybės šaldyti rinką ribotos, ypač nenorint paveikti pirmo būsto pirkėjų įperkamumo. Tačiau reikia galvoti apie nepalankius planus, jeigu būsto kainų augimas nesulėtėja“, – pažymi T. Povilauskas.
Mažesni centriniai bankai kelia palūkanų normas
Anot SEB banko, infliacija per pastarąjį ketvirtį dar labiau sustiprėjo. T. Povilauskas pažymi, kad Europos centriniai bankai per ketvirtį pakeitė toną dėl infliacijos, išlikęs laikinos infliacijos naratyvas. Vidutinė infliacija euro zonoje siekia 4,1 proc.
Tačiau pinigų kaina kai kur jau pradeda didėti.
„Žaliavų kainos dar tik paaugo, atsargiau žiūrime, kas bus su infliacija kitąmet. Kai kurie centriniai bankai pradėjo kelti bazinę palūkanų normą, ne stambiausio kalibro centriniai bankai: čekai, vengrai, lenkai, norvegai, Azijos centriniai bankai. Tai pinigų kaina jau pradeda didėti“, – kalba ekonomistas.
„Tikimės, kad JAV jau kitąmet trečią ketvirtį pirmą kartą bus padidinta bazinė palūkanų norma. Tai bus keliama kas ketvirtį, kad 2023 m. pabaigoje bazinė palūkanų norma sieks 1,5 proc.
Manome, kad ECB kitąmet nekeis bazinės palūkanų normos, dėl 2023 m. esame labiau dvejojantys, bet galvojame, kad jei pasiteisins dabartiniai mūsų ekonomikos augimo scenarijai, tai ir 2023 m. palūkanos euro zonoje nebus keičiamos. Tai reiškia didelę tikimybę, kad gyvensime žemų palūkanų normoje“, – prognozuoja T. Povilauskas.
Jis siūlo palyginti Lietuvą su kaimynais: „Jau Lenkijoje centrinis bankas praeitą savaitę padidino palūkanas iki 1,25 proc., čekai palūkanas padidino iki 2,7 proc. (…) Reikia būti viskam pasiruošus, kita vertus, tai toks įrodymas, kaip mes lietuviai dar gyvensime žemų palūkanų normų aplinkoje, kurios mums kaip Lietuvai nėra tinkamos. Mūsų infliacija didesnė nei Čekijoje ir Lenkijoje, nedarbas dar didesnis, bet greičiausiai jis mažės. Žemos palūkanų normos kitais ir dar kitais metais labai skatins mūsų ekonomiką.“
Anot jo, galima pripažinti, kad tiesioginė pandemijos įtaka ekonomikoms slopsta. Prognozuoja, kad ir toliau ji slops.
„Kitais metais pandeminės problemos bus labiau antraeilės: pasiūlos tiekimo trikdžiai, žaliavų kainos, darbo rinkos problemos ir kt. antriniai veiksniai, kylantys iš pandemijos“, – sako jis.
