Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad atliekamas pirmasis žingsnis Užimtumo tarnybos (UŽT) reformos link.

„Tikslas yra – kad kuo daugiau žmonių galėtų grįžti į darbo rinką. Tinkamai persikvalifikuoti, dirbti, užsidirbti, pasirūpinti savimi, ir tokias didesnes galimybes šių įstatymų pagalba mes suteiksime. Tačiau lygiai taip pat svarbu mažinti piktnaudžiavimo galimybes tiems žmonėms, kurie registruojasi UŽT ir dirba šešėlyje“, – kalbėjo M. Navickienė.

Pirmasis reformos tikslas, anot jos, galimybė geriau ir kokybiškiau atskirti tuos žmones, kuriems reikalinga papildoma pagalba ir parama – vadinamieji ilgalaikiai bedarbiai ir kiti asmenys, kuriems reikia papildomų socialinių paslaugų, pvz., padėti gydyti priklausomybes, spręsti skolų naštą ar pan. Jiems bus padedama.

„Tačiau tie žmonės, kurie, bus indikuota, kad dirba šešėlyje, nemoka mokesčių, ir vis tiek naudojasi valstybės teikiamomis paramomis, turėtų būti iš UŽT sąrašų išbraukti“, – pabrėžė M. Navickienė.

Monika Navickienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Planuojama, kad bedarbio statusą galės gauti tik tie žmonės, kurie yra pasirengę ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Bedarbio statusas būtų panaikinamas jei be svarbių priežasčių 2 kartą per 6 mėn. laikotarpį nuo pirmo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo dienos, asmuo atsisakytų tinkamo darbo, pristatė ministrė. Ji pastebėjo, kad dabar registruoti bedarbiai kartais darbo ieško ir 10 metų ar ilgesnį laiką. Tinkamas darbas būtų apibrėžtas toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją, ir turimą darbo patirtį, pageidavimą, sveikatos būklę, susisiekimą ir kt. kriterijus.

„UŽT bedarbio statusą iškart panaikintų tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas už nelegalų darbą“, – sako M. Navickienė.

Per 6 mėn. nuo registracijos Užimtumo tarnyboje neradus „tinkamo darbo“, nuo 7 mėnesio tinkamu darbu būtų laikomas ir toks, kuris nebūtinai atitiktų asmens kvalifikaciją, kompetenciją ar patirtį, bet atitiktų sveikatos būklę, kelionės iki darbo vietą trukmę ir išlaidas.

„Identifikavus darbo rinkai nepasirengusius asmenis, UŽT turėtų atskirą tokių asmenų sąrašą, ir drauge su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis būtų teikiama pagalba sprendžiant šių asmenų nedarbo problemas“, – sako M. Navickienė.

Bedarbiai privalomu sveikatos draudimu būtų draudžiami tik tol, kol jie registruoti UŽT. Sąrašuose nebegalėtų likti asmenys, nutverti dirbantys šešėlinėje rinkoje, atsisakantys darbo pasiūlymų.

„Kitos galimybės – greitesnės ir kokybiškesnės galimybės persikvalifikuoti. Tai būtų ne tik profesinis mokymas, bet ir tam tikri aukštojo mokslo moduliai, kurie padėtų žmonėms įgyti ir aukštesnės kvalifikacijos kompetencijas pagal darbo rinkos poreikius“, – paaiškino M. Navickienė.

Ministrė vylėsi, kad įstatymo pakeitimai gali būti pateikti dar šioje Seimo rudens sesijoje, jei pavyktų sklandžiai priimti, jie galėtų įsigalioti nuo sausio, tačiau gali būti, kad svarstymo Seime terminas nusikels ir iki pavasario. Projektai derinami su socialiniais partneriais, dėl jų bus diskutuojama Trišalėje taryboje.

Užimtumo tarnyba
Foto: Įmonės nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pastebėjo, kad šiuo metu yra 180 tūkst. asmenų, kurie registruoti bedarbiais, tačiau dalis jų darbo neieško.

„UŽT specialistui šiandien tenka apie 700 bedarbių, iš kurių tik dalis ieško darbo, tai mes norime atrinkti tuos žmones, kurie ieško darbo, ir jiems suteikti paslaugas kokybiškas ir greitai tam, kad jie susirastų darbą. Taip pat atskirti žmones, kurie šiai dienai yra dirbantys šešėlyje – jiems paslaugų jokių neturime teikti ir turime išbraukti apskritai iš sąrašų. Taip pat reikia atskirti ir tuos žmones, kurie yra nedirbantys, ir, reikia pripažinti, šiai dienai dirbti ir nenori. Šitiems žmonems mes turime suteikti paslaugas, psichologo konsultacijas, priklausomybių gydymą, vaikus prižiūrėti, tam, kad šie žmonės grįžtų į darbo rinką, norėtų ir galėtų dirbti“, – kalbėjo V. Šilinskas.

Viceministras pristatė kaip tai atrodys praktikoje: „Nuo 7 mėnesio, jei žmogui vis dar nepavyksta rasti darbo, mes turime pradėti žiūrėti, kodėl. Nes turbūt ne laikotarpis yra problema. Ir tada išsiskiria jau keliai. Jei žmogus toliau atsisakinėja darbo, mes jam sakome, atsiprašome, reiškia tu ne darbo ieškai UŽT, tu esi nepasirengęs darbo rinkai.

Kitas žingsnis, einame toliau pagal algoritmą, kodėl nepasirengęs darbo rinkai? Tai vieni žmonės bus jau dirbantys šešėlyje – tokių žmonių neturi likti. Kiti žmonės bus, nes jiems reikia paslaugų. Paslaugų spektrą, mes matome, kad reikia plėsti.“

Vytautas Šilinskas

Anot jo, tikslas daug metų nedirbančius asmenis sugrąžinti į darbą, kadangi darbas yra geriau nei pašalpos ir išmokos.

„Tokie žmonės vis dar bus draudžiami sveikatos draudimu, jie liks UŽT registruose, tiesiog atskirame sąraše, su kuriuo bus dirbama individualiai ir papildomai“, – papildė ministrė.

UŽT atstovai patikina, kad suėjus 6 mėnesiui, atsiranda galimybė pritaikyti sankciją ir išbraukti iš sąrašų, tačiau tai bus daroma tik kraštutiniais atvejais.

„Tikrai suėjus 6 mėn. mokytojai nebus siūlomas valytojos darbas. Mes matome kaip galimybę, argumentą aktyvinti darbo paiešką, bet nėra tikslo, kad po 6 mėn. kuo greičiau visus klientus pašalinti iš registro“, – paaiškino UŽT direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.

Projektuose – daugiau dėmesio mokslui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) paruošto Sveikatos draudimo įstatymo projekto uždavinys – nustatyti, kad nedirbantys darbo rinkai nepasirengę asmenys išliktų draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Šiuo metu apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys. Siūloma šią nuostatą praplėsti, kad draudimu būtų draudžiami ir „nedirbantys darbo rinkai nepasirengę asmenys“, taip pat asmenys, dalyvaujantys tarnybos organizuojamuose paramos mokymuisi priemonėse.

SADM jau yra parengusi Užimto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama pakeisti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas, įvertinant ar asmuo yra pasirengęs darbo rinkai, priešingu atveju, siūloma nustatyti papildomą statusą – nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo. Bedarbio statusą galėtų gauti tik tie asmenys, kurie nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos

Siūloma keisti tinkamo darbo nustatymo požymius, siejant su asmens turima kvalifikacija, darbo patirtimi, sveikatos būkle, kelionės į darbą išlaidomis ir numatomu gauti darbo užmokesčio dydžiu, taip pat siejant su registravimosi Užimtumo tarnyboje laikotarpiu. Būtų atsižvelgiama ir į tai, kiek kartų buvo atsisakoma darbo pasiūlymų, pagal tai bedarbio statusas gali būti naikinamas.

Užimtumo tarnyba
Foto: Asmeninio albumo

Taip pat ruošiamasi plėsti konsultavimo paslaugas, užimtųjų galimybes mokytis, įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas, Užimtumo tarnyba galėtų finansuoti valstybinės kalbos mokymus užsieniečiams.

Atsirastų galimybė naudotis parama judumui asmenims, dalyvaujantiems konsultavimo užsiėmimuose arba vykstantiems į darbo pokalbį su darbdaviu, kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo pokalbio ar konsultavimo užsiėmimų vieta.

Dar siūloma keisti paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sąlygas, užtikrinant taiklesnį ir efektyvesnį priemonių taikymą. Ministerija siūlo sudaryti palankesnes sąlygas prieglobsčio prašytojams, turintiems teisę dirbti ir ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, patekti į darbo rinką.

Nors Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80 proc. netekusiųjų darbo, tik apie 20 proc. darbdavių ieško darbuotojų naudodamiesi tarnybos paslaugomis, o Užimtumo tarnybos specialistui paprastai tenka aptarnauti apie 700 registruotų bedarbių. Dėl šių priežasčių registruoti bedarbiai turi mažiau galimybių greitai susirasti darbą, o kiti tiesiog neturi noro ieškoti, nes dirba „šešėlyje“, rašoma ministerijos pranešime.

Anot ministrės M. Navickienės, nuo šių metų pradžios pastebimas nedarbo lygio kritimas, tačiau nedarbas galėtų mažėti ir dar sparčiau, jeigu tam netrukdytų neatitiktis tarp darbo vietų paklausos ir nedirbančių asmenų turimos kvalifikacijos, kompetencijų, darbo įgūdžių bei jų pasirengimo darbo rinkai.

Monika Navickienė

26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, virš 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Šiuo metu apie 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų.

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų.

Pastebima, kad apie penktadalis Lietuvos dirbančiųjų dirba žemesnės kvalifikacijos darbą nei įgyta kvalifikacija, trečdalis dirbančiųjų dirba su savo studijų sritimi nesusijusį darbą, o darbdaviams trūksta reikiamos kvalifikacijos darbuotojų. Be to, nėra aiškaus teisinio reglamentavimo dėl mokymosi pagal aukštojo mokslo modulius.

„Asmeniui bedarbio statusą siūloma naikinti, jeigu žmogus be svarbių priežasčių du kartus per 6 mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per 6 mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką tvarką. Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą“, – aprašoma pranešime.

Identifikavus nedirbančius darbo rinkai nepasirengusius asmenis, Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas. Be to, šiems žmonėms būtų taikomos užimtumo didinimo programos.

Nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo, išlieka apdraustuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

Siūloma taikyti naują paramos verslo kūrimui priemonę, kai darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui ar keliems jų galėtų steigti asmuo, kuriam parama darbo vietai steigti teikiama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytas priemones.