Registruotas nedarbas šiemet lapkričio 1 dieną siekė 10,9 procento, skelbia Užimtumo tarnyba – 189,8 tūkstančio asmenų buvo registruoti tarnyboje. Tuo metu statistikai skaičiuoja, kad rugsėjį bedarbiais buvo 6,6 procento gyventojų.

Dėl išmokų, sveikatos draudimo ar kitų naudų Užimtumo tarnyboje besiregistruojantys bedarbiai jau virsta ir folkloro dalimi.

„Net anekdotas toks yra – skambina bedarbiui iš Užimtumo tarnybos ir sako, noriu pasiūlyti darbą. Atsako – palaukit, netrukdykit, aš dabar dirbu, negaliu kalbėti“, – juokauja Ž. Mauricas.

Jis pripažįsta, kad šalies darbo rinkoje yra susikaupusių problemų – viena dalis darbuotojų registruojasi Užimtumo tarnyboje vien tam, kad gautų sveikatos draudimą, nors tikriausiai dirba šešėlyje. O kita dalis darbuotojų – struktūriniai bedarbiai.

„Daug užsiregistravusiųjų – vyresnio amžiaus žmonės, taip pat, gyvenantys regionuose. Ir sudėtinga tiems žmonėms įsilieti į darbo rinką, nes reikalavimai išaugo, taip pat, dalis sektorių jaučia konkurencija iš trečiųjų šalių, dažnai net ne emigrantų, o komandiruojamų darbuotojų per Lenkiją iš Ukrainos. Tokiu būdu tie žmonės lieka užribyje. O dažnai jie ir patys nėra visiškai šventi, turi įvairių priklausomybių, su jais būna sudėtinga susitarti ir išlaikyti tokį darbuotoją ilgiau nei porą mėnesių“, – esamą situaciją apžvelgė Ž. Mauricas.

Nuo šių metų vasario 1 d. kai buvo pasiekęs piką ties 16,4 proc., registruoto nedarbo rodiklis šalyje sumažėjo 5,5 proc. punkto.


Laisvų darbo vietų ima mažėti: gąsdina pandemija, veikia sezoniškumas

Spalis buvo pirmasis mėnuo šiemet, kai laisvų darbo vietų skaičius šalyje sumažėjo. 56,1 tūkst. darbo vietų šiuo metu neturi darbuotojų, suskaičiavo UŽT. Palyginimui, rugsėjį buvo 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Metų pradžioje – 20,7 tūkst.

Šiuo metu viena laisva darbo vieta tenka maždaug trims registruotiems bedarbiams.

Tarnyba pastebi, kad sparčiau per mėnesį mažėjo terminuoto darbo galimybių. Lyginant su rugsėju, labiausiai mažėjo darbo pardavimo atstovams, kasininkams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, parduotuvių pardavėjams.

Tačiau padaugėjo darbo sodininkams, daržininkams, medelynų ir daigynų darbuotojams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų amatininkams, reklamos ir rinkodaros specialistams.

„Manyčiau, kad didžiausią poveikį daro sezoniškumas, nes yra pakankamai įprasta, kad vasarą darbo vietų būna daugiau, o žiemą, pasibaigus sezoniniams darbams, tų pasiūlymų sumažėja. Kitas dalykas matyt bus susijęs su sezoniškumo pastiprinimu dėl neapibrėžtumo pandemijos fronte. Kalbame apie ribojimus – ir esamus, ir galimus. Taip pat, praktiškai nebėra papildomos valstybės paramos, matome, kad daugėja neatsiskaitymų, tikėtina, kad išaugs ir bankrotų skaičius“, – apžvelgia ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Dėl to dalis įmonių atsargiai vertina artimiausio laikotarpio perspektyvas, kadangi šalia yra ir pavyzdžių, kai šalyse skelbiamas griežtas karantinas – pvz., Latvijoje.

„Matyt, kad turėsime pasivažinėsime amerikietiškais kalneliais šią žiemą, į tai dalinai verslas atsižvelgia ir privengia labai išsiplėsti – verčiau didina kainas, o ne didina apimtis“, – pastebi Ž. Mauricas.

Tačiau jis pastebi, kad registruotos darbo vietos UŽT – tai ne visa darbo rinka, o tik dalis jos. Didelė dalis darbo skelbimų nėra registruojami tarnyboje, o dalis darbo vietų užpildomos ir apskritai be jokių skelbimų.

„Daug darbuotojų „prasisuka“ visiškai nepatekdami į darbo rinką – juos sumedžioja galvų medžiotojai, būna įvairių susitarimų, o dabar dar ir socialiniai tinklai, per „LinkedIn“, – pastebi Ž. Mauricas.

Daugiausiai laisvų darbo vietų – kvalifikuotiems darbininkams

Spalį iš 56,1 tūkst. darbo pasiūlymų, registruotų UŽT sistemoje, didžiąją dalį sudarė siūlymai įsidarbinti neterminuotai – 97,7 proc.

Daugiausiai darbo pasiūlymų spalį pateikė transporto ir saugojimo (19 proc.), apdirbamoji gamyba (18,3 proc.), administracinę ir aptarnavimo (15,6 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (13,5 proc.), statybos (12,9 proc.) veiklą vykdančios įmonės.

Kas antras darbo pasiūlymas – kvalifikuotiems darbininkams ir įrengimų bei mašinų operatoriams (50,7proc. visų spalį registruotų laisvų darbo vietų).

Darbo pasiūlymai nekvalifikuotiems darbininkams sudarė kiek daugiau nei ketvirtadalį (26,1 proc.), paslaugų darbuotojams ir pardavėjams – 10,7 proc., specialistams ir vadovams – 12,5 proc.

Specialistų ir vadovų grupėje daugiausia ieškoma reklamos ir rinkodaros specialistų, sandėliavimo tarnybos tarnautojų, administravimo ir vykdomųjų sekretoriams, apskaitos ir buhalterijos tarnautojų, taip pat socialinių darbuotojų, slaugos specialistų, mokytojų, paštininkų, buhalterių ir pan.

Kvalifikuotų darbininkų grupėje paklausiausi buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, parduotuvių pardavėjai, virėjai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, dailidės ir staliai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojai, sodininkai, daržininkai, medelynų ir daigynų darbuotojai, statybininkai, darbininkai izoliuotojai.

Nekvalifikuotų darbininkų grupėje daugiausia darbo pasiūlymų pateikta krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, pakuotojams (rankomis), prekių krovėjams į lentynas.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Ilgalaikiai bedarbiai – 75 tūkst. asmenų

Spalį Užimtumo tarnyboje buvo registruota 75 tūkst. ilgalaikių bedarbių, nors prieš metus jų buvo 59,8 tūkst. Šių metų lapkričio 1 d. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 39,5 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų.

Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų lapkričio 1 d. registruota bedarbiais Lazdijų (20,5 proc.), Ignalinos (18,4 proc.) ir Zarasų (17,2 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas – Klaipėdos rajone (6 proc.) ir Neringoje (6,3 proc.).

Tarp penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose – 8,4 proc., daugiausiai – Kaune (11,9 proc.).

Per mėnesį darbo paieškas pradėjo 23 tūkst. asmenų, daugiausia anksčiau dirbusių apdirbamojoje gamyboje (9,9 proc.), prekyboje (9,7 proc.), statybose (8,5 proc.). Spalį užimtumas suteiktas 33,9 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – 17,3 proc. mažiau nei rugsėjį.

Ž. Mauricas vertina, kad pandemija veda į kraštutinumus tuo požiūriu, kad dalis darbuotojų, kurie baiminasi užsikrėsti, verčiau renkasi nedirbti, o likti namuose, dažnai prižiūrimi ir vaikai, jei jie negali mokytis kontaktiniu būdu. Tuo metu dalis darbuotojų elgiasi priešingai – nepaiso galiojančių rekomendacijų, pvz., dėvėti kaukes, vakcinuotis. Tai kelia papildomą spaudimą darbo rinkai.

Gruodžio 1 dieną įsigalios reikalavimas, kad darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19, privalės patys susimokėti už privalomus periodinius testus, arba, jei sutinka, juos apmokės darbdavys. Tai situaciją dar paaštrins.

„Didžiosios korporacijos kompensuos tuos testus, ką ir dabar realiai daro, nes darbuotojų trūksta ir jos nerizikuos per daug. Bet smulkiajame versle, jei yra užkietėjusių darbuotojų, kurie nenorės skiepytis, ten gali būti, kad situacija paaštrės. Gali ir emigracija išaugti, manau, kad ji ir išaugs, ką jau matėme spalį ir lapkritį“, – sako Ž. Mauricas.

Didžiąją darbo vietų dalį, anot jo, kuria paslaugų sektorius, todėl, jei situacija liks neaiški, grės ribojimai, darbo vietų kūrimas gali strigti iki pavasario.