Specialistai mano, kad dar didės žemės ir naujos statybos butų kainos.
„Klausimus, ar dar brangs nekilnojamasis turtas, ar skubėti jo įsigyti, reikėjo užduoti prieš porą metų“, - ironizavo bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė Gitana Gitenytė.
Ji mano, kad ir toliau brangs naujos statybos butai bei sklypai.
„Net apstulbome su bendradarbiais suskaičiavę, kad per metus mieste dvigubai pabrango butai, tačiau norinčių jų įsigyti nemažėja“, - sakė direktorė.
Bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė Eilina Zilnienė sakė, kad ekspertai prognozavo, jog nekilnojamasis turtas nuo 2005-ųjų pradžios iki 2006-ųjų dar gali brangti apie 30 proc.
Anot G.Gitenytės, visas nekilnojamasis turtas vidutiniškai per metus pabrango 80 proc.
Butų trūksta
Butai uostamiesčio centre per praėjusius metus brango kiek mažiau nei kituose Klaipėdos kvartaluose, nes centre - Senamiestyje ir Naujamiestyje - būsto kainos ir anksčiau buvo labai didelės.
Centre pernai dviejų kambarių butas, pasak direktorės G.Gitenytės, vidutiniškai kainavo apie 220 tūkst. litų. Šiemet - 300-350 tūkst. litų.
Miško kvartale, anot jos, 2005-ųjų pradžioje dviejų kambarių butas kainavo 125 tūkst. litų. Šiemet - dvigubai brangiau.
„Šiame kvartale ypač perkami butai, nes rinkoje jų trūksta“, - paaiškino direktorė.
Anot jos, Žvejybos uosto kvartale būsto kainos buvo palyginti nedidelės.
„Dviejų kambarių butas Minijos gatvėje prieš metus kainavo 90 tūkst. litų. Šiemet pabrango net iki 195 tūkst. litų“, - sakė direktorė.
Ji teigė, kad Baltijos prospekte, Debreceno gatvėje pernai sausį du kambarius klientai galėjo įsigyti už 105-120 tūkst. litų. O šiemet dviejų kambarių butas jau kainuoja apie 200 tūkst. litų.
„Pastebėjome, kad pagausėjo klientų, kurie dirba užsienyje. Jauni žmonės galvoja apie ateitį. Kol kas Lietuvoje nėra geresnio būdo investuoti, kaip pirkti nekilnojamąjį turtą“, - įsitikinusi direktorė.
Kainų šuolis
Nekilnojamojo turto kainos uostamiestyje ypač sparčiai didėjo nuo pernai lapkričio iki šių metų vasario.
„Pavyzdžiui, Lūžų gatvėje - miesto pietiniame pakraštyje - trijų kambarių butas iki pernai lapkričio kainavo 177 tūkst. litų. O šį vasarį - jau 250 tūkst. litų. Tik per tris mėnesius butai pabrango per 40 proc.“, - pasakojo bendrovės „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertė E.Zilnienė.
Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė teigė, kad vien per šių metų sausį mieste butai ir sklypai pabrango 15 proc.
Komercijai skirtos patalpos per metus pabrango apie 50 proc.
Anot ekspertės E.Zilnienės, naujos statybos komercinių patalpų pernai sausį buvo galima įsigyti po 4,2 tūkst. už vieną kvadratinį metrą, o šiemet kaina šoktelėjo iki 6 tūkst. litų.
Senamiestyje atitinkamai - po 4 tūkst. litų, dabar - po 7 tūkst. litų.
„Geltoni“ sklypai
Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino rajono bendrąjį planą, numatantį plotus, kur galima keisti žemės ūkio sklypų paskirtį į gyvenamųjų namų statybos.
Todėl Klaipėdos priemiestyje sklypai per metus pabrango dvigubai.
Bendrovės „Palnesta“ Klaipėdos filialo direktorė G.Gitenytė sakė, kad pirkdami žemę rajono teritorijoje klientai pasitikslina: „Sklypas baltoje zonoje ar geltonoje?“
Anot jos, baltoje zonoje - sklypai pigesni, nes jų paskirties keisti negalima, jie numatyti žemdirbystei. Keisti žemės paskirtį galima geltonoje zonoje.
Namų neparduoda
Palangoje ypač brango kotedžai.
Butai senojoje kurorto dalyje, Vytauto gatvėje prie jūros, anot ekspertės E.Zilnienės, pernai sausį kainavo po 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą, šiemet - po 7 tūkst. litų.
„Rytinėje Palangos dalyje butai per metus pabrango nuo 2,5 iki 4 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - teigė ekspertė E.Zilnienė.
Individualių namų, pasak jos, Palangoje niekas nebepardavinėja.
„Kotedžų kaina kurorte per metus padvigubėjo - nuo 4,5 tūkst. iki 9 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
„Pernai rudenį kotedžą Palangoje dar buvo galima įsigyti po 5,7 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, - prisiminė E.Zilnienė.
Prie jūros - nepigu
Klaipėdoje namų ir kotedžų kainos ypač priklauso nuo vietos.
Arčiau jūros ir Mažajame Kaimelyje namai brango žymiai labiau nei kitose miesto vietose.
„Vidutiniškai namų kainos padidėjo iki 50 procentų“, - sakė E.Zilnienė.
Tauralaukyje namai su daline apdaila pabrango nuo 2,3 tūkst. iki 3 tūkst. už kvadratinį metrą. Kotedžai - nuo 2,8 iki 3,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą.
Anot „Palnestos“ atstovės G.Gitenytės, namai Giruliuose pabrango per 60 proc. Mažajame Kaimelyje namų kainos šoktelėjo 70 proc., tiek pat - ir Klaipėdos rajone prie jūros, Karklėje.
Bankai nereiklūs
Nekilnojamojo turto specialistai teigė, kad turto kainos mieste sparčiai auga, nes trūksta butų, namų, sklypų.
Be to, bankai beveik nereikalauja garantijų paskoloms būstui įsigyti, o kreditų palūkanos nedidelės ir nekinta. Padidėjo ir gyventojų perkamoji galia. Nors pasak G.Gitenytės, iš sutaupytų lėšų nekilnojamąjį turtą įsigyja tik apie 10 proc. klientų. Kiti ima paskolas.
Anot ekspertės E.Zilnienės, nekilnojamojo turto kainos didėjo visoje šalyje, Klaipėda išsiskiria tuo, kad čia turtas brango sparčiau nei sostinėje.
„Žinoma, Vilniuje nekilnojamojo turto kainos didesnės, bet palyginus jų augimo procentą - uostamiestis sostinę aplenkė“, - teigė ekspertė.
