Valstybinės reikšmės kelių projektai paprasti yra itin brangūs, dažnai kainuoja ir milijonus eurų. Egzistuoja teisinė galimybė ir fiziniams asmenims ar įmonėms siūlyti savus projektus, kuriuos didžiąja dalimi finansuotų valstybė.

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų naudojimo apraše numatyta, kad bet kas gali perduoti tikslinių lėšų, ir tos lėšos galėtų būti naudojamos tik to asmens siūlomiems kelių projektams – valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems kelių objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti ir pan.

„Iš KPPP finansavimo lėšų naudojimo sąmatos tam tikram kelių projektui įgyvendinti skiriamos lėšos negali viršyti 80 procentų visos projekto vertės“, – numatoma Vyriausybės nutarimu patvirtintame dokumente.

„Delfi“ pabandė pasidomėti, kiek tokių projektų galėtų būti ir kainuoti. Tačiau LAKD neatvirauja apie tokius projektus – sąrašo nepateikė, mat esą informacija konfidenciali. Bet patikina, kad tokie projektai vienetiniai, šia galimybe daugiausia naudojasi savivaldybės, o jei privatūs asmenys ar įmonės užsimano kelio – dažniausiai už tai susimoka 100 procentų.

Susisiekimo ministerija įvertino: „Tokius projektus neretai inicijuoja juridiniai ar fiziniai asmenys, todėl siekiama, kad jiems tenkanti mokėjimo dalis (nuo 20 proc.) būtų finansiškai pakeliama“. Tačiau taipogi sąrašo negalėjo pateikti. Žadama, tvarkas peržiūrėti iki kitų metų vidurio.

LPF „Teen Challenge“ nuotr.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ atstovai primena, jog korupcijos rizika Lietuvos statybų sektoriuje – viena didžiausių pasaulyje. susistemintą informaciją apie projektus, įgyvendintus Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis.

„Reikšmingiems infrastruktūros, kelių projektams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl sprendimų pagrįstumo ir lėšų paskirstymo efektyvumo. Tikėčiausi, jog galėtume viešai, vienoje vietoje pamatyti susistemintą informaciją apie projektus, įgyvendintus KPPP lėšomis, jų planuotus ir pasiektus rezultatus. Juk skaidrumas – geriausia dezinfekcinė priemonė“, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus Ingrida Kalinauskienė.

Ką daryti, norint nutiesti valstybinį kelią?

Pagal dabar galiojantį nutarimą, LAKD direktorius nustato konkrečiam kelių projektui skiriamų lėšų dydį.

Fiziniai ar juridiniai asmenys teikia LAKD pasiūlymus, kuriuose pateikiamas kelių projekto aprašymas, nurodoma šio projekto įgyvendinimo vieta, tikslas, nauda, siūloma perduoti tikslinių lėšų suma, preliminari kelių projekto vertė. Galima pridėti ir techninį projektą, jei jis parengtas.

Gautus pasiūlymus LAKD įvertina, atsižvelgdama į perduotų lėšų dydį, atitikimą teritorijų planavimo dokumentams, taip pat ir esamas finansines KPPP galimybes. Nutarime vardijami ir kiti kriterijai: poveikis saugiam eismui tame kelyje, nauda visuomenei, šalies ekonomikos plėtrai ir darbo vietų kūrimui.

Jei jau LAKD pripažįsta, kad kelių projektas tinkamas įgyvendinti, su fiziniu ar juridiniu asmeniu, pateikusiu pasiūlymą, sudaro kelių projekto finansavimo sutartį ir įgyvendina numatytą projektą, skelbia pirkimą, parenka rangovą. Kelią pasiūliusiam asmeniui ar įmonei privalu įmokėti sutartyje numatytas tikslines lėšas.

LAKD apsirašė tokią tvarką: savo interneto svetainėje (lakd.lt) kasmet, bet ne vėliau nei iki gegužės 1 dienos, paskelbia kvietimą teikti pasiūlymus ateinantiems ataskaitiniams metams ir perduoti lėšas valstybinės reikšmės kelių juostoje esantiems objektams projektuoti, rekonstruoti, taisyti. Siekiama, kad įgyvendinus projektus būtų pagerintos ir palengvintos eismo ir naudojimosi valstybinės reikšmės keliais sąlygos.

Pasiūlymus galima teikti 6 mėnesius nuo kvietimo paskelbimo – iki lapkričio 1 dienos. Pasiūlymus galima teikti direkcijai tiesiogiai, paštu, e. paštu, dokumentas turi būti pasirašytas e. parašu. Pasiūlyme reikės nurodyti kelių projekto aprašymą, jo įgyvendinimo vietą, tikslą, naudą, preliminarią kelių projekto vertę, ir siūloma perduoti tikslinių lėšų dydį.

Komisija kiekvieną projektą iki gruodžio 10 dienos įvertins balais. Maksimalus balų skaičius – 12.

1 balas skiriamas už naudą socialinei gerovei ir šalies ekonomikos skatinimui, iki trijų balų skiriama už kelių projekto įtaką saugiam eismui tame kelyje.

Likę 8 balai priklausys nuo siūlomo finansavimo. Jei siūlomi minimalūs 20 procentų lėšų, bus skirta tik 0,15 balo. Daugiau nei 1 balą galima gauti tik finansuojant daugiau nei 50 procentų. Už 55 proc – 1,15 balo, už 80 proc. – 3,3 balo, už 90 proc. – 5,1 balo, 95 proc. finansavimo reikštų 6,55 balo, o 100 proc. – visus 8 balus.

Nustatytą minimumą – 4,15 balo – galima pasiekti ir su 20 proc. finansavimu, tačiau tam reikėtų gauti didžiausius įvertinimus už projekto naudą gerovei ir eismo saugumui. Visi pasiūlymai sudaro bendrą eilę, dėl projektų įgyvendinimo sprendžia LAKD direktorius.

O jei domina ne valstybinės, o vietinės reikšmės keliai – LAKD patarimus pateikiame publikacijos apačioje.

LAKD: projektai vykdomi, kai sprendžia problemas

LAKD paaiškina, kad projektai su fizinių ar juridinių asmenų prisidėjimu sprendžia eismo saugos, eismo organizavimo ar atskirų kelio mazgų (elementų) modernizavimo klausimus.

Pateikia ir pavyzdį – juridinio asmens prisidėjimas leistų spręsti visuomenei aktualias problemas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 km iki 10,238 km. Čia planuojamas tunelinis pravažiavimas, jungiamieji keliai bei pėsčiųjų viadukas

„Panaikinus esamą apsisukimą kelyje A2 ir įrengus tunelį naudą pajus visi eismo dalyviai, kuriems svarbus patekimas į aplinkines teritorijas (tiek į gyvenamąsias, tiek verslo)“, – teigiama komentare.

„Delfi“ prašė lentelės su projektais, tačiau jos negavome

„Detalesnės informacijos pateikimą riboja sutarčių nuostata: 35. Šalys susitaria laikyti konfidencialia visą su sutartimi susijusią informaciją ir neatskleisti jos jokiems tretiesiems asmenims be išankstinio kitų šalių sutikimo, išskyrus atvejus, kai šios informacijos atskleidimo reikalauja teisės aktai ir tai būtina tinkamam šios sutarties įgyvendinimui“, – atsakė LAKD.

Čia pat direkcija pabrėžė, kad jei kelių projektu suinteresuoti tik gretutinių sklypų vystytojai, bendradarbiavimo sutartyse su fiziniu ar juridiniu asmeniu yra numatoma, kad planuojamą įgyvendinti projektą visa apimtimi finansuoja fizinis ar juridinis asmuo (projektavimas, rangos darbų atlikimas).

„Sukurtas turtas yra perduodamas valstybei. Tokių projektų per pastaruosius 3 metus, kai juridinio asmens lėšomis 100 proc. finansuojamas infrastruktūros įrengimas valstybinės reikšmės keliuose, suskaičiuojama apie 30. Įgyvendinant tokius projektus LAKD tenka tik kaštai, susiję su parengto projekto ekspertize ir įgyvendinamo projekto technine priežiūra, kad būtų užtikrintas parengtų statinių projektų atitiktis išduotoms techninėms užduotims ir sąlygoms bei techninių norminių dokumentų reikalavimams, bei užtikrinta įgyvendinamo projekto atliekamų darbų kokybė“, – tikinama komentare.

LAKD paaiškina, kad esančia galimybe dažniausiai naudojasi savivaldybės.

„Ši nuostata suteikia galimybes savivaldybėmis sparčiau įgyvendinti infrastruktūrinius projektus. Minėta nuostata suteikia teisę savivaldybėms tiek savo, tiek skolintomis, tiek ES lėšomis prisidėti prie jų gyventojams svarbių infrastruktūrinių projektų“, – rašo LAKD.

Paklausta antrąsyk, LAKD papildė apie dalinį privačių subjektų siūlytų projektų finansavimą: „Vienintelis projektas prie Tarandės. Dar yra apie 30 projektų, kur juridiniai asmenys (išskyrus savivaldybes) prisideda 100 proc.“

„Vertiname, kad skaidrumas yra užtikrinamas. Prie to smarkiai prisideda ir viešumas“, – patikino LAKD.

Nurodoma, kad visi projektai, dėl kurių sudarytos sutartys, yra įgyvendinami 100 proc., nebent privatus fizinis ar juridinis asmuo norintis vystyti projektą jį įšaldo neterminuotam laikotarpiui ir visai jo atsisako.

Susisiekimo ministerija atlieka peržiūrą

Susisiekimo ministerija paaiškina, kad prie bendrų valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų, kuriuos iš dalies finansuoja fiziniai ar juridiniai asmenys, valstybės lėšomis prisidedama siekiant palaikyti tvarų ir subalansuotą kelių plėtros procesą.

„Tokius projektus neretai inicijuoja juridiniai ar fiziniai asmenys, todėl siekiama, kad jiems tenkanti mokėjimo dalis (nuo 20 proc.) būtų finansiškai pakeliama. Kelių projektai yra brangūs, investuojama į valstybės turtą, todėl valstybė finansuoja iki 80 proc. bendrų projektų vertės. Atkreipiame dėmesį, kad privatūs ir juridiniai asmenys gali prisidėti tik prie valstybinės reikšmės kelių finansavimo, skirdami mažiausiai 20 proc., bet gali skirti ir daugiau“, – teigiama ministerijos komentare.

Tačiau ministerija patvirtina, kad LAKD tapus valstybės įmone ir vykstant jos pertvarkymo į akcinę bendrovę procesui, nemažai LAKD patvirtintų teisės aktų naujai peržiūri.

„Jūsų minėtas teisės aktas taip pat bus peržiūrėtas, tačiau šiuo metu jis dar nėra naujai patvirtintas. Jį planuojama patvirtinti iki 2022 m. II ketv. pabaigos“, – teigiama komentare.

Šiuo metu Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio iniciatyva vykdoma kelių finansavimo sistemos pertvarka, kuria siekiama, kad KPPP lėšų administravimo sistema būtų paprasta, skaidri ir paremta aiškiais kriterijais bei ilgalaikiu planavimu.
Marius Skuodis

„Tiek infrastruktūros valdytojams, tiek visuomenei turi būti aiškūs priimamų investicinių sprendimų pagrįstumas ir motyvai. Šiuo metu KPPP finansavimo įstatymo pakeitimo projektas pateiktas svarstyti Seimui. Tikimasi, kad, parlamentarams pritarus, nauja šalies kelių finansavimo sistema galėtų būti taikoma jau nuo 2022 m. pradžios. Tačiau Jūsų minėta bendrų projektų finansavimo tvarka, nustatanti fizinių ir juridinių asmenų prisidėjimą prie valstybinių kelių projektų, šiuo metu dar nėra keičiama“, – paaiškina ministerija.

„Transparency International“: 10-30 proc. investicijų į infrastruktūrą prarandama dėl korupcijos

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė I. Kalinauskienė patikina, jog dažnai trūksta aiškumo, kodėl vyksta vieni projektai, bet nevyksta kiti.

„Tikriausiai nieko nenustebins, jog korupcijos rizika statybų sektoriuje – viena didžiausių pasaulyje. Skaičiuojama, jog nuo 10 iki 30 proc. investicijų į infrastruktūrą prarandama dėl korupcijos. Kaip tik prieš kurį laiką domėjomės lėšomis, investuojamomis į strateginius infrastruktūros projektus. Pamatėme, jog dažnai nėra aišku kodėl investuojama į vienus projektus, o ne į kitus. Taip pat žmonės, atsakingi už sprendimus, skiria nepakankamai dėmesio interesų konfliktų valdymui. Vertinant viešuosius pirkimus, tiek įmonių, tiek viešojo sektoriaus atstovų nuomone, dar gana paplitusios situacijos, kai pirkimo techninės specifikacijos ir kvalifikaciniai reikalavimai pritaikomi konkrečioms įmonėms“, – apie problemas sektoriuje kalba I. Kalinauskienė.

Anot jos, atsižvelgiant į esamą kontekstą, reikšmingiems infrastruktūros, kelių projektams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl sprendimų pagrįstumo ir lėšų paskirstymo efektyvumo.

„Tikėčiausi, jog galėtume viešai, vienoje vietoje pamatyti susistemintą informaciją apie projektus, įgyvendintus KPPP lėšomis, jų planuotus ir pasiektus rezultatus. Juk skaidrumas – geriausia dezinfekcinė priemonė. Taip pat labai norėčiau, kad įgyvendinant per KPPP finansuojamus projektus būtų atsižvelgiama bent į kelis dalykus. Pirma, aiškiai galėtume pasakyti, kokių ilgalaikių tikslų siekiama. Antra, būtų įdiegti aiškiai apibrėžti kriterijai, pagal kuriuos galėtume vertinti KPPP sėkmę – ar finansuoti projektai prisidėjo prie konkrečios problemos sprendimo, ar pasiekė užsibrėžtus tikslus“, – dėsto I. Kalinauskienė.

Asociatyvi nuotrauka

Ji pažymi, jog beveik pusė šalies gyventojų mano, kad sprendimų priėmimas šalyje yra uždaras, o 6 iš 10 - jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių.

„Svarbu užtikrinti tinkamą gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą. Ypač, kai kalbame apie projektus, kurie įgyvendinami šalia jų. Tai leistų geriau identifikuoti realų poreikį ir sumažinti netikslingo investavimo riziką“, – apibendrino I. Kalinauskienė.

LAKD pasidalijo, kad kartu su ministerija rengia Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros gaires iki 2035 m., kuriose bus aiškiai įvardinti valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros ir priežiūros prioritetai, atsižvelgiant į planuojamą tokių projektų finansavimą iš įvairių šaltinių.

„LAKD pasisako už tvarų ir subalansuotą kelių projektų finansavimą, kad būtų užtikrinta nuosekli viso valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūra ir plėtra, įgyvendinant projektus. Be to, tolygus finansavimas naudingas ir rinkai, nes leidžia efektyviau planuoti jų veiklą planuojant tiek techninius tiek žmogiškuosius resursus. Atkreipiame dėmesį, kad LAKD, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujasi skaidrumo, viešumo principais. LAKD plečia ir prižiūri valstybinės reikšmės kelių tinklą pagal kelių infrastruktūros, statinių, elementų planavimo metodikas. Tiek metodikos, tiek ir pagal metodikas sudarytos prioritetinės eilės skelbiamos viešai LAKD tinklalapyje“, – teigiama komentare.

LAKD patikina, kad jos išlaidas kas ketvirtį tikrina Centrinė projektų valdymo agentūra, kasmet atliekamas nepriklausomas finansinis auditas, taip pat auditus atlieka Valstybės kontrolė, Susisiekimo ministerijos vidaus auditas.

„Manome, kad viešumas, prioritetų nustatymas ir jų įvardinimas viešai, pagal aiškiai viešai paskelbtus kriterijus, vidinių procesų peržiūra, ir jų optimizavimas, sprendimų priėmimo aiškumas, sprendimų priėmimo atsekamumas, kokybės kontrolė, užtikrina skaidrumą ir mažina korupcijos pasireiškimo tikimybę“, – teigiama komentare.

Ką daryti, jei norima pasiūlyti vietinės reikšmės kelią?

Vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas, rekonstravimas, taisymas, priežiūra ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, tai apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme.

„Todėl fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys pasiūlyti įgyvendinti vietinės reikšmės kelių projektą, turėtų kreiptis į aktualų kelią valdančią savivaldybę. LAKD, įgyvendindama KPPP programą, iš dalies koordinuoja vietinės reikšmės kelių finansavimą KPPP – vieno iš vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros finansavimo šaltinių – lėšomis. Kelių objektus, teikiamus finansuoti minėtos programos lėšomis, parenka šių kelių valdytojos – savivaldybės“, – paaiškina LAKD.

Todėl fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys pasiūlyti įgyvendinti vietinės reikšmės kelių projektą, turėtų kreiptis į aktualų kelią valdančią savivaldybę.

„Tvarkos aprašus dėl vietinės reikšmės kelių objektų įgyvendinimo, kai procesą inicijuoja fiziniai ir juridiniai asmenys pasirengia ir pasitvirtina tarybose kiekviena savivaldybė. Kriterijus, tarp jų ir prisidėjimo dalį, irgi nustato savivaldybės“, – paaiškina LAKD.

Visų pirma, bendruomenė turėtų kreiptis į savivaldybę ir pasiaiškinti dėl savivaldybės planų, susijusių su aktualaus kelio rekonstravimu ar kapitaliniu remontu. Jeigu savivaldybė artimu laiku neplanuoja aktualaus kelio rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti, dažnu atveju projekto įgyvendinimas paspartinamas, jeigu projektą inicijuojantys asmenys turi galimybę prie projekto įgyvendinimo prisidėti finansiškai. Tokių projektų įgyvendinimo tvarka aprašoma savivaldybės tarybos patvirtintame tvarkos apraše.

Žvyrkelius reitinguoja: pateikiamas sąrašas

Kelių direkcijai priklausantys valstybinės reikšmės keliai asfaltavimui atrenkami pagal žvyrkelių ruožų atrankos metodikas ir nustatytus atrankos kriterijus – t. y. ar yra viešasis transportas ar ne, ar bus sugeneruotas papildomas eismas, ar yra lankytinos vietos, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, maršruto užbaigtumą, savivaldybės prioritetus ir t.t. Kriterijų suma nulemia ruožo vietą eilėje.

„Pagal metodikas buvo sureitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurį ketiname įgyvendinti iki 2024 m. Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas atsižvelgus į skiriamą lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą. Visi kelių ruožai, kurie nepateko į viešai paskelbtą valstybinės reikšmės asfaltuotinų kelių ruožų prioritetinį sąrašą iki 2024 m., bus apsvarstyti ir įvertinti, kuomet bus rengiamas kito laikotarpio valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo sąrašas“, – paaiškina LAKD.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)