Vasarą – karštas vanduo, žiemą – šildymas

AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) strategijos vadovas Paulius Martinkus pasakoja, jog pagrindinė mintis yra iš prekybos tinklų, didelių parduotuvių, biurų, duomenų centrų, maisto gaminimo įmonių, restoranų ar net ligoninių bei transformatorinių surinkti perteklinę šilumą, kuri susidaro, bei ją panaudoti šildant vilniečių namus.

„Idėja labai paprasta. Yra tam tikri verslo procesai, kur susidaro atliekinė šiluma. Tai procesai, kur reikalingas šaldymas, nes, tarkime, tam, kad šaldymo mašinos gamintų šaltį, jos per kitą pusę išmeta labai daug šilumos“, – aiškina jis.

Pasak jo, būtent tą šilumą, kuri susidaro, per šilumokaičius būtų galima pakelti iki tokios temperatūros, kuri cirkuliuoja į VŠT ir taip vilniečiams ne šildymo sezono metu užtikrinti karšto vandens paruošimą, o nuo pavasario iki rudens – prisidėti prie būstų šildymo.

Atliekinę šilumą, kaip aiškina atstovas, priklausomai nuo vietos, išskiria šaldytuvai, šaldikliai, kondicionieriai, o jos surinkimas, pasak vadovo, didžiausias, ko gero, ir būtų vasaros metu dėl aktyviai vėdinamų patalpų, nors, kaip priduria, iš prekybos centrų perteklinę šilumą būtų galima imti visus metus dėl ten nuolatos veikiančių šaldiklių.

„Kaip pavyzdys, tai gali būti ir duomenų centrai. Tam, kad tinkamai veiktų įranga, turi būti palaikomas tam tikras mikroklimatas ir reikalingas vėsinimas.

Taip pat pavyzdžiu galėtų būti net ligoninės, muziejai, archyvai“, – sako jis.

Paulius Martinkus

Paklaustas, kaip atrodytų techninis tokios idėjos įgyvendinimas, P. Martinkus sutiko paaiškinti.

„Veikimo principas yra toks: pas klientą kabo kondicionieriai, kurie pučia šaltą orą, o jis vamzdeliais ateina iš rūsyje arba ant stogo esančio šilumos siurblio. Šilumos siurblys iš vienos pusės išsiurbia šilumą, o per kitą ją atiduoda, pagal įrenginį, nuo 30 iki 80 laipsnių.

Kad tą šilumą išgarintų – naudojami aušintuvai, kitaip tariant, tai – didžiuliai ventiliatoriai ant prekybos centrų.

Kaip mes prisijungtume? Sprendimas būtų toks, kad viskas vyktų vamzdynu tarp šaldymo mašinos ir aušintuvo, kuris ant stogo, ir pasiimtume atliekinę šilumą sau į tinklą.

Jei šiluma būtų ne tokia didelė, reikėtų statyti papildomą įrenginį, kuris užkaitintų temperatūrą“, – sako vadovas.

Kas investuoja – tas uždirba

Pasak VŠT atstovo, kol kas, kas būtų atsakingas už tokių įrenginių statymą ir idėjos įgyvendinimą, prekybos centrai bei biurai, ar VŠT, dar nėra aišku.

„Vienas iš variantų galėtų būti, kad VŠT stato reikiamą įrangą ir tiesiog patys pasiima tą šilumą“, – sako jis.

Paklaustas, ar prekybos centras perteklinę šilumą galėtų naudoti savo reikmėms, atstovas aiškino, kad vasarą jos susidaro tiek daug, jog verslas pats jos vis tiek nesunaudotų.

„Tai jiems ją atiduoti būtų verta, tik tada lieka klausimas dėl apmokėjimo principo“, – teigia jis ir sako, kad štai Suomijoje yra nustatyta konkreti suma, kiek mokama už surinktą atliekinę šilumą.

„Bet apie tai dar kalbėsime su Valstybės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Kad tiek prekybos centrai galėtų atiduoti kokybišką atliekinę šilumą ir už tai gauti atlygį, tiek VŠT galėtų ją patys susirinkti, jeigu prekybos centras neturi intereso tam statyti papildomo įrenginio“, – sako jis.

Pasak P. Martinkaus, tam, kad, pavyzdžiui, iš vieno duomenų centro būtų galima efektyviai pasiimti šilumą, galėtų prireikti ir 0,5 mln. Eur investicijos.

„Buvo skaičiuota, kad bet kuriuo atveju reikėtų papildomos subsidijos iš valstybės tarp 10-60 proc., priklausomai nuo techninio sprendimo.

Skaičiavome, kad realiausias variantas būtų apie 30 proc. subsidija“, – teigia jis.

Įtakos galėtų turėti ir šildymo kainoms

Šildymo kainų pokyčius įgyvendinus idėją galutiniam klientui, kaip teigė atstovas, prognozuoti dar būtų sudėtinga, tačiau, kaip pridūrė, šildymo kaina galėtų mažėti.

„Atliekinė šiluma nebūtų už dyką. Tas, kuris investuotų, turėtų gauti tam tikrą grąžą, bet galima kalbėti ir apie tam tikrus esminius dalykus iš platesnio vaizdo.

Europos Sąjunga su žaliuoju kursu duoda aiškų toną, kad dujos yra nueinanti technologija ir aplinkos taršos leidimai kainuos daugiau, taip pat šnekama, kad biokuras šiandien vis dar yra neapmokestintas, o nuo 2030-ųjų tvarka keisis.

Tai reiškia, kad šaltinių alternatyvos, kur vyksta deginimo procesai, brangs, o turint atliekinės šilumos šaltinius, natūralu, bus pigiau ir atsakingiau iš socialinės pusės.

Aš manau, kad šildymo kainos galėtų mažėti, nes kuo daugiau yra konkuruojančių šaltinių, tuo kainos mažėtų, o kiek tiksliai, sunku pasakyti, bet kainą tai mažintų“, – sakė jis.

Skaičiuojama, kad 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.

„Jeigu sujungtume net ir mažiausius taškus, atliekinė šiluma galėtų padengti apie 20 proc. visų metų Vilniaus poreikių, bet čia nepaskaičiuoti duomenų centrai, kurie dažnai turi atliekinės šilumos“, – sako vadovas.

Pasak jo, pirminės idėjo įgyvendinimo žvalgytuvės būtų į didžiausius prekybos centrus.

„Su kai kuriais jau teko bendrauti, jų technologijos leidžia vandenį užkaitinti iki 80 laipsnių, o tai reiškia, kad investicijos nebūtų didelės“, – sako P. Martinkus.

Kaip teigia, šiuo metu dėl idėjos vyksta diskusija su VERT.

„Turint paramą, reguliatoriaus pritarimą, tai labai realus projektas“, – sako vadovas.

VERT atstovai aiškino, kad tam, jog tokia idėja būtų įgyvendinta, VERT pritarimo nereikia.

„Sutikdama su tuo, kad prekybos ar duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo veikloje atitinka žiedinės ekonomikos principus, pastebi, kad tam, jog šį veiklos modelį būtų galima praktikuoti VERT pritarimo nereikia.

Svarbu, kad ūkio subjektų tiekiama atliekinė šiluma atitiktų šilumos tiekėjo nustatytus kokybės parametrus ir šilumos kaina būtų konkurencinga lyginant su kitais rinkos dalyviais.

Šilumos ūkio įstatyme yra numatyta, kad šilumos gamybos veikla yra paremta konkurencija, o šiluma pirmiausia yra superkama iš pigiausių šilumos gamybos šaltinių“, – sakė VERT atstovai.

Svarsto arba idėjos atsisako

„Delfi“ įmonių klausė, ką jos mano apie tokias idėjas ir planus.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad prekybos tinklas yra atviras visiems pasiūlymams.

„Iki šiol įvyko tik vienas susitikimas su VŠT. Laukiame plano su konkrečiais pasiūlymais, kur ir kaip būtų galima toliau judėti dėl šių klausimų“, – teigė ji.

Telia“ duomenų centrų ir įmonių tinklų komandos vadovas Darius Teišerskis redakcijai pasakojo, jog įmonei dėl perteklinės šilumos panaudojimo taip pat teko bendrauti su VŠT specialistais, tačiau imtis idėjos buvo atsisakyta.

„Paskutinį kartą tokio pobūdžio diskusijos vyko pernai. Tačiau išsiaiškinome, kad tai būtų techniškai sunkiai suderinamas projektas, kuris pareikalautų didelių investicijų ir, bent jau šiuo metu, apčiuopiamos naudos jis neduotų.

„Telia“ duomenų centrai naudoja tvarią ir efektyvią „free cooling“ aušinimo technologiją. Jos principas toks: duomenų centras aušinamas aplinkos oru, kurį cirkuliuoja galingi ventiliatoriai, o sušilęs jis gražinamas į lauką. Visgi išskiriamo oro temperatūra gana žema, siekia apie 40 laipsnių, tuo tarpu šilumos tinklams reikalinga kur kas didesnė temperatūra, apie 80–90 laipsnių. Temperatūrai pakelti reikėtų papildomos įrangos ir energijos – visa tai įvertinus, naudos tai duotų panašiai tiek pat, kiek pareikalautų resursų“, – komentavo jis.

Prekybos centro „Panorama“ atstovai tikino, jog tokios perteklinės šilumos panaudojimo idėjos jų prekybos centras kol kas nesvarstė.

Ekspertas: kainuotų daug

Ekspertas energetikos Prof. Dr. Vytautas Dagilis, paklaustas, kaip vertina idėją iš Vilniaus prekybos centrų bei biurų surinkti perteklinę šilumą ir ją panaudoti gyventojams ruošiant karštą vandenį, skaičiavo, kad tai padaryti bus labai brangu.

„Idėja sunki dėl to, kad bus brangi. Jeigu mes kalbėtume apie kitą miestą, ne Vilnių, kur tiek daug kūrename gamtinių dujų, tada gal dar būtų kitaip“, – sakė jis.

„Viskas labai priklauso, kokia yra dujų kaina. Jeigu dujų kainą imtume tokią, kaip prieš pusę metų, viskas atrodytų ne taip baisiai, tai tada galbūt investicijų reikėtų mažiau. <...>

Bet dabar gamtinės dujos yra brangios. O šilumos siurbliui, kad jis transformuotų 1 MWh atliekinės šilumos, kurios temperatūra yra 30, iki 80 laipsnių, reikia 1,7 MWh.

O ir pati šilumos siurblio kaina didelė“, – aiškino jis.

Pasak eksperto, iš prekybos centrų gaunama atliekinė šiluma paprasčiausiai yra per žemos temperatūros, todėl ją reikėtų papildomai šildyti pabrangusiomis dujomis.

„Tokia technologija Vakarų Europoje jau yra taikoma, tačiau tai turi būti dideli šilumos surinkimo kiekiai, kalba turi eiti ne apie prekybos tinklus.

Tai turėtų būti celiuliozės fabrikai, naftos chemijos perdirbimo įmonės, kurios turi megavatinius atliekinės šilumos pajėgumus ir atliekinės šilumos potencialas aukštesnis – siekia 40-60 laipsnių, nes tada reikia mažiau energijos ir yra pigesnis šilumos transformavimas.

Iš prekybos tinklų daug nesurinksi, o jų (VŠT- red.) aiškinama, kad galima surinkti net 80 laipsnių šilumą, tai paprasčiausiai yra netiesa“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (63)