Penktadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su verslo atstovais aptarti ekonominę situaciją.
„Prezidentas susitiko su verslo asociacijų vadovais siekant aptarti aktualius klausimus tiek verslui, tiek šalies ekonomikos pažangai. Susitikime mes turėjome tris pagrindinius klausimus, ties kuriais ir vyko susitikimo diskusija. Pirmasis klausimas – tai yra kaip šalies ekonomikai augti tolygiau, būtent regioniu principu. Antrasis klausimas – kaip ekonomikai augti inovatyviau. Ir trečias klausimas buvo susijęs su darbo rinkos paklausos ir pasiūlos balanso suderinimu, tai yra išties verslui labai aktualus klausimas šiai dienai ir jam tikrai buvo nemažai skiriama dėmesio“, – pristatė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
Prezidentas pastebėjo, kad vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuva – netolygus ekonomikos augimas šalies viduje.
„Sostinės regionas iš tiesų yra ženkliai labiau išsivystęs, ir jo išsivystymas beveik du kartus viršija Vakarų Lietuvos išsivystymo lygį, tačiau būtent pastarojoje gyvena 71 proc. šalies gyventojų. Viena iš svarbių priežasčių tokiems netolygumams rastis– savivaldybių investicijų stoka ir bendras siekis stiprinti savivaldą ir savarankiškumą“, – tikino patarėja.
Ji pabrėžė būtinybę didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir stiprinti savivaldą, tam ruošiamasi teikti Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymo pataisą: „Siekiant tikrai fiskališkai apdairiu, saugiu būdu didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir įgalinti savivaldą turėti geresnes galimybes, laisvesnius fiskalinius apribojimus skirtus pažangioms investicijoms, tokioms kaip klimato kaita ar skaitmenizavimas.“
„Prezidento nuomone, savivaldybės valdant pandemiją ir migracijos krizę su kaupu įrodė savo stiprumą, gebėjimus ir atsakingumą“, – tikino I. Segalovičienė.
Verslui kita svarbi kryptis – darbo jėgos trūkumas. Ji paaiškino, kad darbuotojų stoka kelia riziką tolesniam sparčiam ekonomikos augimui, ir prezidentas laikosi nuomonės, kad šalyje reikia stipriau imtis darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimo klausimo.
„Kita svarbi kryptis – skatinti sugrįžti emigravusius žmones ir stiprinti šalyje socialinį dialogą. Taip pat prezidentas išgirdo ir verslo asociacijų poziciją dėl tikrai realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai giminingų šalių, sąlygų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojus čia ir dabar, kuomet turime ekonomikos augimą didelį, ir šiai dienai tvarų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Ji pabrėžė, kad prezidentūra vis dar laukia politinių gairių ir siekių iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – kas galėtų pagerinti esamą situaciją.
Taip pat su verslu tartasi dėl ekonomikos inovatyvumo ir investicijų į tai – apie kuriamą naują Inovacijų agentūrą.
„Buvo stipriai akcentuojamas ne pats Inovacijų agentūros kūrimo faktas, bet kartu ir lūkestis dėl šios Inovacijų agentūros ateities, užduočių ir poveikio inovacijų sektoriuje“, – paaiškino patarėja.
Janulevičius norėtų daugiau imigracijos, turėti balsą savivaldybių tarybose
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius po susitikimo skaičiavo, kad 5,8 mlrd. eurų lėšų ateina investicijoms iš naujos ES finansinės perspektyvoms, jis išsakė lūkesčius dėl investicijų į skaitmeninimą, įrengimų modernizavimą, automatizavimą – tam esą reikalingos paskatos.
„Mes visiškai palaikome regionų ir savivaldybių didesnį įsitraukimą į bendrus projektus su verslu, tik turėčiau pažymėti, kad verslas turėtų dalyvauti su atsakomybę regionų tarybose. (…) reikėtų grąžinti verslą atgal į tarybas su balsavimo teise“, – kalbėjo V. Janulevičius, paaiškinęs, kad tokia teisė buvo eliminuota ankstesnėje kadencijoje.
„Mes visi norime turėti Lietuvą skaitmenizuotą, inovatyvią, žalią ir ekologišką šalį su didesne pridėtine verte, kad mūsų produktai būtų ne žemos, ne vidutinės, bet aukštesnės pridėtinės vertės. (…) Mūsų noras, kad investicinė aplinka Lietuvoje būtų ne ką prastesnė, nei gretimose šalyse, kalbant apie Lenkiją, kalbant apie Latviją“, – tikino V. Janulevičius.
Jį neramino situacija, kai yra 60 tūkst. laisvų darbo vietų, ir tuo pat metu registruota 200 tūkst. bedarbių, iš kurių didelė dalis yra struktūriniai ir ilgalaikiai. Taip pat verslui aktualu ir imigracijos politika, V. Janulevičius siūlė spartinti vizų išdavimo procesą, mat Lenkijoje jis trunka 10 dienų, ir taip darbuotojai iš kaimyninės valstybės po to įdarbinami Lietuvoje.
„Trumpuoju periodu tikrai nepadidinsime gimstamumo ir kalbėti, kad imigracija – ne kelias Lietuvai, aš manau, kad tai yra klaidinga“, – sako V. Janulevičius.
Susitikime su prezidentu G. Nausėda, kuriame aptarta ekonominė situacija, taip pat dalyvavo ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir kitų verslo asociacijų atstovai.
