Seimo komitetas svarstys siūlymą neatšaukti 20 proc. bankų pelno mokesčio

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas penktadienį svarstys, ar laikinai įvestą didesnį pelno mokestį daliai bankų padaryti nuolatinį.

Bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. pelno mokestį dabar turi mokėti iki 2022 metų pabaigos. Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.

„Siūlysiu Pelno mokesčio įstatyme papildomą bankų pelno mokestį įtvirtinti kaip nuolatinį“, – BNS pranešė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Jo teigimu, bankų sektorius Lietuvoje yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje: trims didžiausiems bankams – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – priklauso apie 80 proc. rinkos.

Pasak jo, tai leidžia jiems taikyti didesnius paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. Pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas skelbia, kad būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekia 2,13 proc., o euro zonos vidurkis yra 1,3 proc.

„Todėl didieji komerciniai bankai Lietuvoje yra reguliariai tarpe daugiausiai pelno uždirbančių verslo organizacijų“, – daro išvadą jis.

M. Majauskas pabrėžia, kad dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skan­di­na­vų ban­kai Lietuvoje di­vi­den­dų ne­mo­ka – jie per­ve­da­mi mo­ti­ni­niams bankams, todėl bankai moka tik pel­no mokes­tį.

„Todėl pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas ir svarbus fiskaliniu požiūriu“, – sako parlamentaras.

Jo duomenimis, dėl didesnio pelno mokesčio valstybės biudžetas gavo papildomai 35,2 mln. eurų.

Didesnis pelno mokesčio tarifas įsigaliojo 2020-aisiais ir taikomas šiemet bei 2022 metais.

Tačiau Konstitucinis Teismas šiemet paskelbė, jog priimdamas sprendimą dėl mokesčių Seimas nesilaikė tvarkos – neužtikrino protingo laikotarpio tarp įstatymo paskelbimo ir jo įsigaliojimo, ir pažeidimą nurodė ištaisyti.