Majauskas siūlo padidintą bankų pelno mokestį taikyti nuolat: bankai Lietuvoje uždirba bene daugiausiai pelno

Seimo narys Mykolas Majauskas siūlo papildomą bankų pelno mokestį įstatymu įtvirtinti kaip nuolatinį. Šiuo metu vietoj standartinio 15 proc. tarifo 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. bankų pelnui taikomas 20 proc. tarifas. Didesnį pelno mokesčio tarifą bankams numatantis įstatymas baigia galioti kitų metų liepą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas M. Majauskas pažymi, kad 2019 m. gruodžio mėnesį buvo priimtas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis.

Konstitucinis teismas (KT), išnagrinėjęs Seimo narių kreipimąsi, konstatavo, jog Seimas priimdamas sprendimą neužtikrino protingo laikotarpio tarp įstatymo paskelbimo datos ir jo įsigaliojimo.

Tuo pačiu KT konstatavo, jog šiuo atveju skirtingo mokesčio tarifo taikymas skirtingiems subjektams gali būti objektyviai pateisinamas ir nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu būtų paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės.

Atsižvelgiant į tai M. Majauskas siūlo įtvirtinti didesnį 20 proc. pelno mokesčio tarifą kredito įstaigoms, kurių metinis pelnas viršija 2 mln. Eur, kaip nuolatinį.

Šį siūlymą jis grindžia, kad šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES. Trims didžiausiems bankams – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – priklauso apie 80 proc. rinkos.

Anot jo, tai sudaro galimybes komerciniams bankams taikyti didesnius bankinių paslaugų įkainius nei kaimyninėse šalyse ir nustatyti didesnes palūkanų normas nei euro zonos vidurkis. „Euro area statistics“ skelbia, kad būsto palūkanos Lietuvoje siekia 2,13 proc., kai euro zonos vidurkis – 1,3 proc.

„Todėl didieji komerciniai bankai Lietuvoje yra reguliariai tarpe daugiausiai pelno uždirbančių verslo organizacijų“, – nurodo Seimo narys.

„Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai mūsų šalyje dividendų mokesčio nemoka. Tai reiškia, jog dividendai, kurie pervedami į motinines kompanijas užsienyje, yra neapmokestinami, todėl bankai Lietuvoje moka tik pelno mokestį. Todėl pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas ir svarbus fiskaliniu požiūriu“, – paaiškina jis.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad dėl padidinto tarifo 2020 m. ir 2021 m. valstybės biudžetas surinko papildomai net 35,2 mln. Eur.

„Bankams taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), be to, sudarytos palankios sąlygos, apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį“, – pastebi M. Majauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnį pelno mokesčio tarifą mokėtų tik tie bankai, kurių metinis pelnas viršija 2 mln. eurų, todėl šio mokesčio taikymo pratęsimas esą neturėtų atbaidyti naujų kredito įstaigų pritraukimo į Lietuvą.

Delfi primena, kad pernai įsigaliojęs įstatymas numato, kad bankams ir kredito unijoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, taikomas ne 15 proc. pelno mokestis Lietuvoje, bet 20 proc.

Šis įstatymas baigia galioti 2022 metų liepą. Nuo tada Lietuvoje veikiantys bankai ir vėl mokės tokį patį pelno mokestį kaip ir kitos bendrovės.

Seimas rudens sesijoje turėtų nuspręsti, koks bus kitiems trejiems metams numatyto didesnio bankų pelno mokesčio likimas.