Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuro užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius – 69 proc. įmonių yra įdarbinusios užsienyje studijavusių ar dirbusių žmonių. Tuo metu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.
IOM projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Jovita Sandaitė teigė, jog Lietuvos darbdavių požiūriu, iš užsienio grįžęs kandidatas dažniau suvokiamas kaip lankstesnis, imlesnis naujovėms, lengviau prisitaikantis prie skirtingų darbo sąlygų ir žmonių, atsparesnis stresui, dažnai mokantis užsienio kalbų, bendravimo, su platesne pasaulėžiūra.
„Kita vertus, šios savybės užsienyje studijavusį ar dirbusį kandidatą verčia vertinti ir kaip rizikingą – lankstumas ir imlumas, darbdavių požiūriu, dažnai byloja ir tokio darbuotojo nepastovumą. Jei darbovietė neatitiks jo lūkesčių, jis lengvai ją paliks ir ieškos kitų galimybių“, – pranešime sakė J. Sandaitė.
Be to, Lietuvos darbdaviai nuogąstauja, kad iš užsienio grįžę migrantai tikisi didesnių atlyginimų nei pasiruošęs mokėti Lietuvos verslas.
„Tikėtina, kad dėl šios priežasties didelės įmonės, tarptautinės korporacijos palankiau žiūri į buvusius migrantus nei smulkus verslas“, – teigė J. Sandaitė.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad darbdaviai dažnai abejoja ir dėl migrantų kvalifikacijos ar socialinio statuso. Darbininkiškų profesijų atstovams tenka įveikti darbdavių nuostatas dėl „gyvenimo užsienyje iš pašalpų“, galimos kriminalinės praeities, nesugebėjimo prisitaikyti užsienio šalyje.
Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams dažniau tenka įrodyti Lietuvos aktualijų, konteksto, verslo kultūros išmanymą.
Kokybiniame tyrime dalyvavę darbdaviai kiek dažniau linkę rinktis patirties užsienyje turinčius darbuotojus, tačiau kiekybinio tyrimo rezultatai parodė, jog trys iš keturių darbdavių, esant vienodoms sąlygoms, rinktųsi lietuviškos, o ne užsienietiškos patirties turintį kandidatą.
„Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad nors darbdaviai suvokia užsienyje dirbusių ir studijavusių privalumus, realiame gyvenime dažniau pasirenkamas „saugesnis“ variantas", – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.
Beveik visi tyrime dalyvavę darbdaviai pripažįsta, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje itin dinamiška – jie lanksčiau žiūri į darbuotojus ir jų lūkesčius, o skirtumai tarp lietuviškos ir užsienietiškos patirties ilgainiui turėtų išlikti kaip žmogiškos įvairovės, o ne darbo kultūros dalis.
„Spinter tyrimai“ birželio–liepos mėnesiais telefonu ir internetu apklausė darbdavius iš 515 Lietuvos įmonių.