Pakeitimais taip pat nustatyti labai aiškūs reikalavimai, kaip gyvos maistinės žuvys mažmeninės prekybos vietose turės būti apsvaigintos, skerdžiamos, skrodžiamos. Visi šie veiksmai turi būti atliekami taip, kad vartotojai jų nematytų, išskyrus žuvų svaiginimą elektros srove, kuris gali būti atliekamas ir jiems matant.
Pirkėjo išsirinktos žuvies skerdimui ir išdarinėjimui prekyvietėje turi būti įrengta tam skirta vieta, šiam darbui apmokyti darbuotojai, o žuvų atliekos tvarkomos pagal nustatytus reikalavimus.
Taip pat sukonkretintos ir detalizuotos sąlygos gyvų žuvų laikymui vandens talpyklose, vandens kokybei, jo temperatūrai, elgesiui su maistinėmis žuvimis, reikalavimai gaudymui.
Kaip informuoja VMVT, smulkieji mažmenininkai turėjo pakankamai laiko pasiruošti naujai tvarkai, kurią paskatino kintantis visuomenės požiūris į žuvų gerovės ir apsaugos reikalavimų užtikrinimą bei fiksuotus pažeidimus jomis prekiaujant. Bene intensyviausia prekyba gyvomis žuvimis būdavo stebima metinių švenčių laikotarpiu.
VMVT pastebi, Lietuvoje jau keleri metai vyraujanti tendencija – mažėjantis prekybos vietų gyva žuvimi skaičius dėl gyvūnų gerovei keliamų griežtesnių reikalavimų. Didieji šalies prekybos tinklai jau atsisakę prekybos gyva žuvimi iš akvariumų, vietoj to vartotojams siūlomas platesnis atšaldytos žuvies asortimentas.
VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruotas 61 gyvų žuvų tvarkymo prekyboje ūkio subjektas, 2020 m. jų buvo 109, 2019 m. – 247.
VMVT taip pat primena, kad norint pradėti prekiauti maistinėmis žuvimis mažmeninės prekybos vietose, įskaitant turgavietėse ar paviljonuose, šią veiklą būtina užregistruoti teritoriniuose VMVT padaliniuose.
