Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra pateikęs Notariato įstatymo pataisą, kurioje siūlo, kad notariato veiklos vertinimą galėtų atlikti ir Valstybės kontrolė, jai turėtų būti teikiama informacija ir duomenys, reikalingi auditui atlikti.
Tačiau Teisingumo ministerija nepritaria tam, kad notarus kontroliuotų Valstybės kontrolė – siūlo Vyriausybei nepritarti.
Išvadoje ministerija rašo, kad notaro statusas yra išskirtinis ir įstatyme nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos vykdomos“, – rašoma Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte.
Vertinama, kad siūlymai įtvirtinti Valstybės kontrolės teisę atlikti notariato valstybinį auditą pagal tokio audito mastą gali būti vertinamas kaip neatitinkantis Konstitucijos ir Valstybės kontrolei nustatytų uždavinių, tai nebūdinga funkcija.
„Daugelyje Europos valstybių notariatų veiklos priežiūrą vykdo teisingumo ministerijos ir notarų savivaldos organizacijos (pvz., Ispanija, Serbija, Čekija, Liuksemburgas, Prancūzija, Estija, Latvija, Italija, Vokietija), dalyje valstybių notarų profesinės veiklos priežiūros funkcijas vykdo teismai (pvz., Malta, Latvija). Tam tikrus įgaliojimus notarų veiklos priežiūros kontekste taip pat turi mokestinės institucijos (pvz., Serbija, Čekija, Latvija, Italija). Tačiau Europos Sąjungos valstybių aukščiausiojo audito institucijos neatlieka notarų veiklos priežiūros, todėl Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas būtų unikalus Europos Sąjungos mastu“, – išvadą padarė Teisingumo minsiterija.
Majauskas: kas slepiama?
M. Majauskas yra inicijavęs keletą pataisų, kuriomis siūlo didinti notarinių paslaugų prieinamumą ir konkurenciją Lietuvoje. Apie tai jau rašė „Delfi“.
„Tai yra chrestomatinis pavyzdys leidžiantis daryti tik vieną ir paprastą išvadą, kad Teisingumo ministerija ir toliau giliai sėdi notarų kišenėje. Šiuo konkrečiu projektu kalbame tik apie galimybę Valstybės kontrolei audituoti notarus ir Teisingumo ministerija tam priešinasi. Kyla natūralus klausimas, ką ir kodėl slepia Teisingumo ministerija? Mano supratimu būtina užtikrinti galimybę Valstybės kontrolei audituoti notarų išlaidas ir taikomus įkainius. Tuo pačiu turime didinti notarų skaičių, kas leistų sumažinti eiles, ir peržiūrėti privalomų notarinių paslaugų apimtis“, – stebisi M. Majauskas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog nepaisant Teisingumo ministerijos deklaruojamų tikslų peržiūrėti notarų taikomus įkainius, oficialiai jų pačių numatyta tokio sprendimo įgyvendinimo data yra 2023-ieji metai.
Valstybės kontrolės įstatyme nustatyta, kad „valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose“, o „subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba kitas juridinis asmuo, kuriam suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriam viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą“.
M. Majauskas laikosi pozicijos, kad notarų veiklos prasmė yra valstybės deleguotų viešųjų funkcijų vykdymas, o notarų veiklos priežiūra atliekama teisingumo ministro nustatyta tvarka, ministerija formuoja ir politiką, organizuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą.
„Taigi, notaro profesija yra valstybės kontroliuojama profesija, t. y. viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos“, – rašoma komentare.
Teisingumo ministerija nori daryti kitaip ir be skubos
Teisingumo minsiterija tuo metu patikina, kad įgyvendina tiek Valstybės kontrolės rekomendacijas dėl tarnybinės priežiūros tobulinimo, tiek pritaria šią savaitę paskelbtoms Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboms dėl įkainių peržiūros būtinybės. Tačiau dėl audito – gali būti teisinių susikirtimų.
„Teisingumo ministerija pritaria poreikiui stiprinti notariato priežiūrą, bet tai negali būti daroma pažeidžiant teisės viršenybės principą. Suprantamas noras greitų sprendimų, tačiau tokių sprendimų pasekmes šiuo metu ir sprendžiame, kai įkainių nustatymo pagrindas buvo tik politinė valia“, – teigia ministerija.
„Atkreiptinas dėmesys, jog pačios Valstybės kontrolės atlikto notariato tarnybinės priežiūros audito metu nebuvo nustatytas papildomo notarų veiklos priežiūros subjekto poreikis“, – rašo ministerija.
Teisingumo ministerija patikina, kad jau ėmėsi veiksmų užtikrinant geresnę notariato tarnybinę priežiūrą: keičiamos tvarkos dėl ministerijai notarų pateikiamų ataskaitų turinio ir detalumo, tokiu būdu sudarant prielaidas institucijoms, įskaitant Valstybės kontrolę, gauti jų funkcijų atlikimui reikalingus išsamesnius duomenis iš Teisingumo ministerijos.
Taip pat ženkliai padidintas šiais metais tikrinamų notarų skaičius ir šiai funkcijai atlikti jau skirta daugiau žmogiškųjų išteklių. Planuojama atlikti periodinius šių patikrinimų apibendrinimus ir remiantis jais inicijuoti būtinus teisės aktų pakeitimus.
„Taip pat šiuo metu jau vyksta vieši konkursai notaro pareigoms užimti Vilniuje (4 vietos) ir rajone (1 vieta), kitą mėnesį - Kauno mieste (1 vieta) ir rajone (2 vietos), sausio mėn. – kiti rajonai (5 vietos)“, – rašo ministerija.
