„Siekiame, kad visuose Lietuvos namų ūkiuose būtų sudarytos sąlygos naudotis 100 megabitų per sekundę parsiuntimo greitaveika plačiajuosčiu ryšiu. Tai leis nuotoliniu būdu valdyti mechanizmus, perduoti aukštos raiškos vaizdo informaciją ir įgalinti virtualią realybę mokymui, telemedicinai“, – pranešime teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pagal plėtros planą, ketinama pastatyti ryšio bokštus, nutiesti šviesolaidines linijas. Planuojant investicijas numatoma atsižvelgti į pagrindines visuomenines ir ūkines veiklos erdves ir viešąsias įstaigas, kad jos būtų prijungtos prie plačiajuosčio ryšio tinklo.
Susisiekimo ministerija, valstybės įstaigos bei telekomunikacijų bendrovės spalio pradžioje pasirašė memorandumą dėl 5G plėtros Lietuvoje, jame buvo sutarta, kad 100 megabitų per sekundę ryšio sparta nuo 2025 metų būtų pasiekiama bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių.
Planuojama, kad 5G ryšys iki 2022 metų turėtų veikti Vilniuje, iki 2023 metų – penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o iki 2025 metų – ir visų miestų teritorijose, tarptautiniuose transporto koridoriuose, taip pat valstybinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose ir uostuose.
Pirmasis 5G dažnių trijų 700 MHz radijo dažnių aukcionas, kuriais bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos buvo paskelbtas spalio 25 dieną.