„Bent šį ketvirtį BVP duomenys atitiko lūkesčius. Žiūrint į paskutinius dvejus metus tie svyravimai buvo pakankamai dideli tarp to, ko tikėdavomės, ir realaus fakto. Šįkart viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Eksperto teigimu, BVP augimą skatino pramonė ir prekyba, mažino – žemės ūkis.
„Ketvirčio garvežiai buvo pramonė ir prekyba. Jie labiausiai traukė į viršų, prisidėjo ir IT sektorius, kuris pastaruoju metu labai stipriai stūmėsi į priekį, o neigiamą įtaką BVP, kaip ir tikėtasi, darė žemės ūkis, nes derlius, mūsų skaičiavimais, buvo 7 proc. mažesnis nei prieš metus, o augalininkystė sudaro maždaug 5 proc. BVP, tai tas nuosmukis buvo 0,4 proc. bendrame BVP“, – sakė SEB banko ekonomistas.
Pasak jo, BVP pokytis nerodo ekonomikos perkaitimo, tačiau riziką kelia atlyginimų, būsto kainų ir infliacijos augimas.
„Pernai ekonomika smuko, šiemet turime apie 4,8 proc. augimą, jis yra proto ribose. Tiesa, nerimą kelia atskiri komponentai, kurie gali nuvesti į ekonomikos perkaitimą, turiu galvoje atlyginimų ir būsto kainų augimą bei didėjančią infliaciją“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, žvelgiant į paskutinį ketvirtį, didesnių pokyčių neturėtų būti, bet metinis BVP augimas, tikėtina, bus mažesnis.
„Jis priklausys nuo pandemijos eigos. Jeigu nepasikartos praeitų metų scenarijus, kuomet gruodį buvo uždaryta fizinė prekyba, tuomet vidaus vartojimas turėtų išlikti stipriu į priekį vedančiu veiksniu. Pavyzdžiui, spalis buvo labai geras, atviras klausimas lieka, kaip epidemiologinė situacija klostysis iki metų pabaigos“, – svarstė T. Povilauskas.
„Mūsų metų BVP augimo prognozė buvo 4,3 proc., tai mes ją lapkritį peržiūrėsime ir metų BVP pokytis turėtų būti tarp 4,5–4,8 proc.“, – pridūrė SEB ekonomistas.