Daugiausia uždirba darbuotojai Neringoje. Čia rugpjūtį vidutinis atlyginimas siekė 2141 eurą prieš mokesčius, arba apie 1320 eurų „į rankas“. Sostinė liko antroje vietoje, kur vidutinis atlyginimas sudarė 1830 eurus, arba apie 1140 eurų „į rankas“, rodo „Sodros“ pateikiami rodikliai.
Palyginimui, patys mažiausi atlyginimai – Pagėgiuose, kur jie siekė 1091,6 euro „popieriuje“ – tai beveik dvigubai mažiau nei Neringoje. Atlyginimas „į rankas“ sudarė apie 724 eurus.
1000 eurų „į rankas“ atlyginimą atitinka 1576 eurai „popieriuje“.
Šiuo metu yra 7 savivaldybės, kuriose atlyginimų vidurkis viršija 1400 eurų prieš mokesčius: be jau minėtų dviejų, didesni atlyginimai mokami Kauno mieste ir rajone, Vilniaus rajone, Palangoje, Klaipėdos mieste.
19 savivaldybių atlyginimai buvo mažesni nei 1200 eurų. Mažiausi atlyginimai be Pagėgių taip pat yra Kalvarijoje, Kelmėje, Skuode, Vilkaviškyje, Biržuose, Šalčininkuose, Jurbarke, Šilalės, Raseiniuose ir kt.
Atlyginimus augina ne tiek BVP, kiek darbuotojų trūkumas
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškina, kad regioninius skirtumus daugiausia nulemia tai, kiek privačių investicijų pritraukta konkrečiame regione.
„Turbūt akivaizdu, kad atlyginimų dydžių skirtumą lemia tai, kokios įmonės ir kokie sektoriai dominuoja skirtinguose regionuose – kiek pavyko pritraukti užsienio kapitalo įmonių, kiek yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių įmonių, atitinkamai ten, aišku, galima tikėtis ir didesnių atlyginimų“, – sako N. Mačiulis.
Jis paaiškina, kad viešojo sektoriaus atlyginimai priklauso nuo valstybės tvirtinamų rodiklių.
„Kalbant apie viešojo sektoriaus atlyginimus, ar tai būtų sveikatos apsaugos, ar švietimo sistemos, ar administracijos darbuotojų, ten didelių skirtumų nėra, nes rodikliai yra nustatomi. Esminiai skirtumai – kiek pavyksta pritraukti privataus sektoriaus įmonių ir į kokius sektorius“, – paaiškina ekonomistas.
Nida turi viena aiškią priežastį, kodėl dominuoja atlyginimų lentelėje.
„Tiesiog, Vilniuje dirbantys asmenys ir turintis nekilnojamąjį turtą Neringoje, registruoja ten savo pagrindinę gyvenamąją vietą tam, kad galėtų nemokamai keltu persikelti ir nemokėti už įvažiavimą į Neringą. Tai tuos didelius atlyginimus gauna ne Neringos gyventojai, o Neringoje turintis NT vilniečiai ir kauniečiai“, – sako N. Mačiulis.
Tuo metu pasienio rajonuose, kur atlyginimai mažesni, tokias tendencijas daugiausia nulemia vietos rinkos specifika.
„Pagrindinis argumentas, lemiantis atlyginimus, kokios įmonės yra įsisteigusios, kiek investuota. Kodėl čia jų mažiau, sunku pasakyti, tačiau tradiciškai tuose rajonuose būdavo didesnė kontrabanda, tai reiškia, kad sunkiau rasti darbuotojų, didesnė šešėlinė prekyba, tai gali būti paaiškinantys veiksnys“, – sako N. Mačiulis.
Penktadienį paskelbta, kad bendrasis vidaus produktas Lietuvoje per 9 mėnesius paaugo 5,2 procento. Tačiau ne tai yra pagrindinis veiksnys, keliantis atlyginimus.
„Ne BVP augimas čia daugiausia prisideda, o pats faktas, kad trūksta darbuotojų. Mes matome, visoje Lietuvoje yra ta problema. Vilniuje nedarbo lygis siekia tik apie 3 proc., bet ir kituose miestuose darbuotojų trūkumo problema išlieka – tai yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia spartų darbo užmokesčio augimą“, – sako N. Mačiulis.
Užimtumo tarnyba jau skelbė, kad spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 7,6 proc. arba 16 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2020 m. spalio 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 19,8 proc. arba 48,1 tūkst.
Rugsėjo mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 66,1 tūkst. darbo pasiūlymų, 2 proc. daugiau nei rugpjūtį. Rugsėjo mėnesio pabaigoje registruotų laisvų buvo apie 22 tūkst.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, krovikams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, pardavėjams, virėjams, pakuotojams, dailidėms ir staliams.
Palyginti su rugpjūčiu labiausiai augo apsaugos darbuotojų, betonuotojų, grindų ir plytelių klojėjų, statybininkų montuotojų, dailidžių ir stalių, medienos apdirbimo staklių derintojų ir operatorių poreikis.
Daugiausiai uždirbančios profesijos
Didžiausius atlyginimus šiuo metu uždirba skrydžių vadovai – jų atlyginimai rugpjūtį sudarė 4189,8 eurus „popieriuje“, arba apie 2,53 tūkst. eurų „į rankas“. Po jų rikiuojasi finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai (4057,4 Eur).
Taip pat daugiau nei 3000 eurų popieriuje uždirbo Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai (3624,4 Eur), teisėjai (3611,5 Eur), programinės įrangos kūrėjai (3387,8 Eur), gydytojai specialistai (3320,2 Eur), teisės aktų leidėjai (3110,5 Eur), taikomųjų programų kūrėjai (3022,9 Eur)
Ką galima nusipirkti už vidutinį atlyginimą
Lietuvos Statistikos departamentas skaičiavo, kad 2020 metų pabaigoje už vieną vidutinį atlyginimą buvo galima nupirkti 597 kilogramus ruginių miltų duonos, arba 161 kilogramą jautienos kumpio su kaulu, o jei kiaulienos be kaulo – 259 kilogramus.
Matuojant aukščiausios rūšies virtos dešros kilogramais, tuomet vidutinis atlyginimas sudarė 187 kilogramus. Taip pat vidutinis atlyginimas atitiko arba 1325 litrus pieno, arba 6410 kiaušinių, arba 99 kilogramus sviesto, arba 1362 kilogramus smulkaus cukraus, 61 litrą degtinės.
