Trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų ir buvo 6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) didesnis nei pernai liepą-rugsėjį. Palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis trečiąjį ketvirtį buvo teigiamas – 0,05 procento.
Statistikų teigimu, trečiąjį ketvirtį, vertinant gamybos metodu, teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai, neigiamos – žemės ūkio veiklos rezultatai.
BNS apklausti ekonomistų prognozavo, kad šalies ekonomika šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, augo 4-6 procentais. Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną manė, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.
6 proc. ekonomikos augimą trečiąjį ketvirtį prognozavo „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekonomistai: augimą skatino pramonė, eksportas, infliacija
Lietuvos ekonomikos augimą trečiąjį ketvirtį skatino pramonė ir eksportas, prisidėjo ir augusi infliacija, teigia ekonomistai.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, jog ekonominis augimą paskatino kainų augimas ir eksportas.
„Augimas ganėtinai stiprus, nes stipri ir infliacija. BVP augimas yra paskatintas ir eksportu, kur labai tikėtina, kad šiuos metus baigsime su 10 proc. einamosios sąskaitos balansu nuo BVP. Tai reiškia, kad pinigų srautas, kuris ateina iš Lietuvos ir į Lietuvą, yra labai didelis, apie 5 mlrd. eurų importuosime pinigų būtent verslo pastangomis“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog Lietuva spėjo užglaistyti pandemijos praradimus ir tęsia sparčią plėtrą. Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į eksporto rezultatai, bet ir vidaus paklausa.
„Eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neapleido kertinio plėtros variklio pozicijos. Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus“, – pranešime teigė ekonomistė.
„Situacijoje, kuomet paklausa staigiai atsitiesia ir pinigų apstu, bet dėl „butelio kaklelio“ efektų trūksta prekių, žaliavų ir komponentų, mūsų gamintojai kol kas išlošia“, – pridūrė ji.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, jog gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Anot jos, tai lemia ir geopolitinės įtampos, ir stringantys tiekimo kanalai, komponentų trūkumas pasaulyje bei energetikos krizė.
Pasak ekonomistės, karantinui pasibaigus staigiai atsigavęs namų ūkių vartojimas liepą-rugsėjį tik dar labiau įsibėgėjo, o jų optimizmą didino gerėjanti padėtis sveikatos srityje, vakcinacija, gyventojų santaupos ir gerėjantys darbo rinkos ir pajamų rodikliai.
Anot jos, neigiamos įtakos trečiojo ketvirčio ekonomikai turėjo žemės ūkis ir prastesnis grūdų derlius bei vangiau nei tikėtasi besivystęs statybų sektorius.
Ateities prognozės skirtingos
M. Dubnikovas prognozavo, jog metų pabaigoje Lietuvos ekonomika ir toliau išlaikys gerą tempą, kuris gali būti dar didesnis nei trečiąjį ketvirtį.
„Lietuva yra laiminti valstybė koronaviruso situacijoje ir, manau, mes išlaikysime didelį tempą, kuris galbūt dar padidins BVP augimą“, – teigė M. Dubnikovas.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, jog metų pabaigos rezultatai bus kuklesni, nes daugėja rizikos židinių eksporto rinkose, o kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną.
„Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip išbrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių. Nerimo kelia ir Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus disbalansai, jei rizikos išsipildytų, poveikis nuvilnytų plačiai“, – teigė ji.