Pričiupo sukčiaujant
Užsikrėtimų koronavirusu kreivei kylant į viršų, nepasiskiepijusiesiems laisvių lieka dar mažiau.
Įvedus reikalavimą, kad prekybos vietose, kur nėra reikalaujama galimybių pasų, vienam pirkėjui tektų ne mažiau kaip 30 kvadratinių metrų ploto – dukart daugiau nei per ankstesniuosius karantinus, dar daugiau prekybos vietų užvėrė duris neturintiesiems imuniteto.
Didmiesčiuose jau pirmomis dienomis prie mažųjų parduotuvių ir vaistinių, nereikalaujančių galimybių pasų, nusidriekė nemenkos eilės. Panevėžyje smulkieji prekybininkai teigia to nepajutę, o kai kuriuos klientus nauji apribojimai nuginė ne į vakcinavimo centrus, o į policijos glėbį.
Penktadienio vakarą visoje Lietuvoje pareigūnai surengė reidą, kurio metu patikrinta apie 12 tūkst. prekybos centrų lankytojų galimybių pasai. Tokia akcija 38-iems lankytojams baigėsi dideliais nemalonumais – jie pričiupti į prekybos centrus prasmukę su svetimais galimybių pasais. Vienas tokių įkliuvo ir Panevėžyje. Apskrities Vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialisto Tado Martinaičio teigimu, 45-erių Panevėžio rajono gyventojas neuniformuotiems pareigūnams pateikė ne savo galimybių pasą. Vyriškiui gresia baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6-erių metų.
„Surinkta medžiaga keliaus į teismą, todėl kol kas detalizuoti aplinkybių negalime“, – kalbėjo T. Martinaitis.
Pasak policijos atstovo, iš viso Panevėžio apskrityje šiemet pradėti jau trys ikiteisminiai tyrimai dėl bandymų pasinaudoti ne savo dokumentais: vienas jų įkliuvo Kupiškio mieste ir du Panevėžyje.
Išeitis – apsipirkti rečiau
Sąžiningiems galimybių pasą ignoruojantiems gyventojams liko kelios išeitys apsipirkti: įsigyti prekių internetu arba traukti į mažas, įėjimus iš lauko turinčias maisto prekių parduotuves, vaistines, arba rinktis gryname ore veikiančias turgavietes.
Kad išpildytų reikalavimą vienam pirkėjui užtikrinti ne mažiau nei 30 kv. m, vietinio kapitalo Panevėžio prekybos centras „Bičiulis“ vienu metu į parduotuvę gali įleisti 22 pirkėjus.
Pasak prekybos centro direktoriaus Nerijaus Gvazdausko, maistas yra pirmo būtinumo prekė, tad jų pasirinkimas buvo aptarnauti visus, tačiau – ribojant srautus.
„Nežinome, kaip būtų geriau – ar priimti tik su galimybių pasais, ar visus. Nusprendėme pasižiūrėti, kaip bus, jei reguliuosime srautus“, – teigė N. Gvazdauskas.
Toks pasirinkimas, anot verslininko, kelia iššūkių – tenka nuolat skaičiuoti ir žiūrėti, ar visi pirkėjai naudojasi pirkinių krepšeliais – taip lengviau sekti jų skaičių. Pirmosios dienos, pasak direktoriaus, praėjo gana sklandžiai, be didesnių eilių ir nesusipratimų.
„Didelių pokyčių ir nesitikime. Gal žmonių bus mažiau, bet jie bus supratingi ir į prekybos centrą ateis su sąrašu, apsipirks ilgesniam laikui. Nuo pirmojo karantino pradžios pirkėjams siūloma geriau apgalvoti savo pirkinių krepšelį, kad apsilankymas parduotuvėje būtų kuo retesnis. Jeigu žmonės tai supras, neturėtų būti nei didelių eilių, nei kitų pokyčių“, – mano N. Gvazdauskas.
Eilės nenutįso
Nepritariantieji galimybių paso idėjai socialiniuose tinkluose ragina aplenkti didžiuosius prekybos tinklus ir rinktis vietos ūkininkų ar mažųjų prekybininkų produkciją, tačiau šie tvirtina negalintys pasidžiaugti nei didesniu pirkėjų srautu, nei apyvartomis. Panevėžio centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė pastebi pastarosiomis savaitėmis kiek išaugusį klientų skaičių turgavietėje, tačiau, jos nuomone, tai labiau lemia sezonų kaita nei galimybių paso reikalavimai.
„Atšalus orams žmonės visuomet skuba ieškoti pirštinių, šiltesnių striukų ar batų. Taip yra kiekvieną sezoną. Ir pernai tokiu metu buvo panašus suaktyvėjimas. Kai turgus didelis, pirkėjai pasiskirsto, tikrai nejaučiame, kad būtų išaugę srautai – nei maisto, nei drabužių lauko paviljonuose“, – sakė A. Pačekajūtė.
Direktorės teigimu, jau seniai turguje nebeliko eilių. Prekybininkai net nebepuoselėja vilčių, kad pirkėjų srautai kitaip persiskirstys ir vėl žmonės iš naujo atras turgavietes.
„Jau seniai nesame matę turguje eilių, o labai norėtume, kad tokios būtų. Pagyvėjimas yra, žmonės nori atsinaujinti, bet to nesiečiau su galimybių paso įvedimu. Juk dabar galimybių pasą turi didesnioji dalis – jeigu ne vienas, tai kitas šeimos narys“, – mano A. Pačekajūtė.
Būti mažam nėra blogai
Maisto, drabužių, statybinių ar kitų namų apyvokos prekių neturintieji galimybių paso gali užsisakyti tiesiai į namus, tačiau su receptiniais vaistais sudėtingiau. Kaip pasakojo Ramygalos gatvėje veikiančios „Juro vaistinės“ savininkas Juras Kirkus, nuo penktadienio į šią vaistinę vienu metu gali užeiti tik vienas klientas. Kitiems tenka laukti lauke. Nepaisant to, pasak J. Kirkaus, prie vaistinės durų ilgos eilės nenusidriekė.
„Jeigu ir reikia šiek tiek palaukti, niekas problemos dėl to nedaro. Sudėtingiau toms vaistinėms, kurios veikia didžiuosiuose prekybos tinkluose. Kiek teko girdėti, ten apyvartos gerokai kritusios. Tad šiuo atveju būti mažam nėra taip blogai. Pas mus žmonių srautai ir taip buvo mažesni, tai ir dabar susitvarkome pakankamai gerai“, – teigė J. Kirkus.
Verčiami nusižengti
Kaip pastebi vaistininkas, žmonės pasidarę nekantrūs ir jeigu pamato, kad teks lūkuriuoti ilgesnėje eilėje, apsisukę kulniuoja ieškoti kitos prekybos vietos. Visgi, anot jo, kartais vaistinė yra vieta, kur žmogus gali greičiausiai sulaukti pagalbos.
„Patekti pas gydytojus specialistus dabar itin sudėtinga, žmonės vizitų laukia po kelis mėnesius. Dėl to ir mes patys kartais neturime kitos išeities kaip nusižengti. Vakar buvau priverstas parduoti receptinį tepalą, nes žmogui ūminė dermatologinė liga, o vizitas pas gydytoją – tik lapkričio gale. Negalėjau taip palikti be pagalbos. Dar tik ribojimų pradžia, bet nerimo yra ne dėl apyvartų, o ar žmonėms bus prieinama pagalba“, – nerimavo J. Kirkus.
