VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) vadovas Valentinas Miltienis įvardija augančio pakuočių atliekų kiekio problemas, tarp jų – ir nauji įstatymų reikalavimai.
Popieriaus ir kartono pakuočių atliekų padaugėjo 25 proc.
„Net ir neskaičiuodami, kiek gi prekyba internetu galėjo išauginti pakuočių atliekų kiekį, neabejodami galėtume pasakyti, kad tai buvo augimo šuolis. Daugelis iš mūsų perkame internetu ir matome, kad kiekviena siunta – tai papildoma pakuotė ar jų keletas, ar tai būtų plastikinis maišelis, ar kartono dėžutė, ar burbulinė plastiko pakavimo medžiaga, ar pagaliau lipnių juostelių metrai. Mūsų partnerių, tvarkančių atliekas, duomenimis, vien popieriaus ir kartono pakuočių atliekų kiekiai pandemijos laikotarpiu kai kuriose savivaldybėse šoktelėjo apie 25 procentus“, – sako PTO vadovas V. Miltienis.
Pasak jo, pakuočių atliekų šuolį atspindintys rodikliai nebūtinai atspindi realius atliekų kiekius, nes kai kurios pakuočių atliekos galėjo patekti tiek į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius, tiek ir į gyventojų krosnis, kaip pavyzdžiui, popieriaus ir kartono atliekos. Nors gyventojų sąmoningumas didėja, pakuočių atliekų surenkama vis daugiau, jų surinkimo infrastruktūra visoje šalyje gerėja, tačiau matyti, kad kai kurios pakuotės vis tiek pakliūva į mišrių komunalinių atliekų konteinerius bei priešingai – mišrios komunalinės atliekos metamos į pakuočių konteinerius.
Šiais metais PTO atliko 42 pakuočių atliekų surinkimo ir sudėties kontrolinius patikrinimus savivaldybėse. Paaiškėjo, kad kolektyviai naudojamų rūšiavimo konteinerių užterštumas netgi didėja, o atitinkamų individualaus naudojimo konteinerių tarša mažėja ne taip greitai, kaip norėtųsi. Mišrių komunalinių atliekų kolektyviniame pakuočių atliekų sraute šiemet rasta net iki 51,6 proc. (2020 m. – 49 proc.), individualiame – 42,2 proc. (2020 m. – 43,4 proc.).
Prekybos internetu bėdos – visame pasaulyje
„Apie prekybos internetu išauginto pakuočių atliekų kiekio problematiką tiek pernai, tiek ir šiemet buvo kalbama visame pasaulyje – nuo Amerikos iki Azijos. Net internetinės prekybos milžinė „Amazon“ buvo puolama už tai, kad siuntoms skirtos pakuotės naudojamos itin netvariai – smulkios prekės pakuojamos į gerokai per dideles pakuotes, joms sunaudojama neproporcingai daug pakavimo medžiagos.
Kai kuriose šalyse buvo kalbama apie kartono perdirbimo krizę, nukritus kartono atliekų kainoms. Kai kur tai sutrikdė perdirbimo programas, tinkamos perdirbti atliekos buvo deginamos ar išmetamos į sąvartynus. Sunku kalbėti, kaip tai atsiliepė aplinkai ar kokį tai turės poveikį ateityje“, – pastebi V. Miltienis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad simptomų apie pakuočių atliekų kiekio padidėjimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvoje buvo ne vienas. Naujos internetinės parduotuvės buvo skaičiuojamos šimtais, o bankai skelbė, kad internetu įsigyjamoms prekėms per pirmąjį 2021 m. pusmetį gyventojai išleido per 50 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Prekybos internetu atstovai bei pašto ir kurjerių tarnybos irgi skaičiavo daugiau kaip 70–80 proc. siuntų kiekio augimą šalyje pandemijos laikotarpiu. „Gemius“ atlikta Lietuvos interneto vartotojų apklausa irgi parodė, kad 83 proc. internetu besinaudojančių lietuvių 2020 m. pirko internetu ir daugiau nei pusė jų teigė, kad tokį jų apsipirkimo būdą paskatino pandemija.
Dėl naujų reikalavimų augs atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai
PTO vadovas atkreipia dėmesį, kad išaugę pakuočių atliekų kiekiai ir su jais susijusios tvarkymo išlaidos gula ant gamintojų ir platintojų bei juos atstovaujančių organizacijų pečių. Galiausiai, kad ir kaip to nenorėtume, tai tampa papildomu veiksniu prekių kainoms augti. Be to, gamintojus palies ir šiemet pradėti įgyvendinti šalies Atliekų tvarkymo įstatymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, o ypač – pakuočių tvarkymo organizatoriams numatyta garantinio fondo suformavimo prievolė.
„Garantinio fondo suformavimo būtinybė atsirado daugiau kaip savivaldybių ar paslaugų teikėjų siekiamybė užsitikrinti, kad už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta. Kita vertus, tai papildoma finansinė našta verslui, ir ji yra gana didelė. Įkainiai gamintojams dėl paslaugų kainų augimo, infrastruktūros plėtros, perdirbamų ir neperdirbamų pakuočių atliekų atskyrimo, užduočių didėjimo ir taip augs, o dėl šio teisės akto reikalavimo pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų įkainiai gamintojams papildomai gali didėti net iki 25 proc.“, – aiškina V. Miltienis.
Jam yra suprantamas politinis siekis mažinti taršą, užtikrinti žiedinę ekonomiką bei rūpintis klimato kaita, vis dėlto kai kurie įstatymo nustatyti reikalavimai šiandien atrodo kaip pernelyg sunkiai išsprendžiamas galvosūkis. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. gamintojams nustatyti skirtingi taršos mokesčiai už perdirbamas ir neperdirbamas pakuotes, bet ir šiandien dar nėra aiškių kriterijų, kokiu pagrindu bus galima priskirti pakuotes vienai ar kitai kategorijai.
Kiek kainuos, priklauso nuo visos grandinės
Iššūkių, anot PTO vadovo, kitąmet netrūks ir dėl didesnių pakuočių atliekų surinkimo užduočių, taip pat didesnės šių atliekų perdirbimo užduoties, mažinant užduotį energijai iš šių atliekų gauti, o palaipsniui ir visiškai jos neliekant. Tai daroma, turint tikslą, kad pramonė pereitų prie perdirbamų pakuočių.
Tuo tarpu neperdirbamas pakuotes į vidaus rinką išleidžiantys gamintojai ir importuotojai turės pareigą ne tik mokėti taršos mokesčius už tai, kad nesudaro galimybės įgyvendinti perdirbimo užduotį, bet ir išliks jų pareiga finansuoti šių atliekų tvarkymo organizavimą savivaldybių sistemose už visą į vidaus rinką išleidžiamų pakuočių kiekio apimtį. Jei gamintojas ar importuotojas jo atliekų tvarkymo veiklą vykdančiai organizacijai nedeklaruoja visos pakuočių apimties, t. y. nefinansuoja visos tokių atliekų apimties tvarkymo savivaldybių organizuojamose sistemose, tai užtraukia administracinę atsakomybę.
„Kiek kiekvienam iš mūsų kainuos pakuočių atliekų tvarkymas, priklauso nuo daugelio grandžių – pradedant gamintojų ir prekybininkų pastangomis siekti tvarumo, politiniais sprendimais bei baigiant kiekvieno vartotojo atsakomybe, atsakingai rūšiuojant atliekas, renkantis prekes ir jų įsigijimo būdus.
Jau praėjo tas laikas, kai dar buvo galima puoselėti iliuziją, jog galime vartoti už dyką ar kad dar yra verslų, galinčių veikti už socialinės atsakomybės ribų“, – sako PTO vadovas V. Miltienis..
