Šių metų viduryje Lietuvoje buvo rekordiškai daug draudėjų – 515,4 tūkstančio. Palyginimui, tai beveik dvigubai daugiau, nei 2009 metais, kai buvo 282,8 tūkst. draudėjų.
Draudėjai įstatyme apibrėžti kaip organizacijos ar fiziniai asmenys, kurie privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
„Šiuo metu didžiausią visų draudėjų dalį sudaro asmenys, vykdantys individualią veiklą – 36 proc. visų draudėjų ir beveik 186 tūkst. žmonių. Toliau išsidėsto uždarosios akcinės bendrovės (26,7 proc. visų draudėjų ir 138 tūkst. bendrovių), verslo liudijimus įsigiję asmenys (9,4 proc. visų draudėjų, 48 tūkst. žmonių), individualios įmonės (6,7 proc. ir 34,6 tūkst. įmonių). Taigi, didelę dalį visų draudėjų sudaro savarankiškai dirbantys žmonės“, – augimo priežastį įvardija „Sodra“.
Per dešimtmetį individualią veiklą įregistravusių asmenų padaugėjo 5,5 karto – 2011 m. viduryje jų buvo 33,6 tūkst., o šių metų viduryje – 185,7 tūkst.
Antra labiausiai augusi darbdavių kategorija – viešosios įstaigos, jų yra 93 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį, iš viso 12,6 tūkst. Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) padaugėjo 54 procentais, ir jų šiuo metu yra 138 tūkst.
Metų viduryje buvo 30,6 tūkst. mažųjų bendrijų – tokia veiklos forma neegzistavo prieš dešimtmetį.
Tačiau 14,2 proc. mažėjo pagal verslo liudijimus besiverčiančių asmenų skaičius, jų šiuo metu yra 48,3 tūkst. Individualių įmonių sumažėjo 35 procentais, iki 34,6 tūkst.
Iš viso yra 27 skirtingi draudėjų tipai, į kuriuos darbdavius skirsto „Sodra“.
„Juridinį asmenį įregistravus Juridinių asmenų registre, jis yra taip pat registruojamas Mokesčių mokėtojų registre, o šių duomenų pagrindu jis registruojamas draudėju ir „Sodros“ informacinėje sistemoje. Jeigu juridinis asmuo neturi darbuotojų, o taip pat kitų asmenų, kurie draudžiami socialiniu draudimu, tokiu atveju draudėjas neturi ir prievolės mokėti socialinio draudimo įmokų“, – paaiškino „Sodros“ atstovai.
Daug „tuščių“ darbdavių
„Sodros“ duomenimis apdraustųjų skaičius taip pat didėja, tačiau gerokai mažesniais tempais nei darbdavių skaičius. Šiemet antrą ketvirtį buvo 1,48 milijono asmenų, už kuriuos buvo mokamos įmokos, arba jie jas mokėjo patys. Lyginant su pernai metų pabaiga, apdraustųjų padaugėjo 71,6 tūkst. asmenų.
Nepaisant to, kad „Sodros“ pildytojų daugėja, ir toliau didžiąją dalį darbuotojų – 865 tūkstančius iš 1,4 milijono, pasamdo uždarosios akcinės bendrovės. Biudžetinės įstaigos, valstybės įmonės turėjo apie 234 tūkst. darbuotojų. Viešosiose įstaigose buvo 120 tūkst. apdraustųjų, akcinėse bendrovėse – 64,6 tūkst. darbuotojų.
Tuo metu savarankiškai besiverčiantys asmenys – pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, įskaitant žemės ūkio – šiemet antrą ketvirtį įmokas „Sodrai“ mokėjo už maždaug 80 tūkst. asmenų. Tai būtų rečiau nei kas antras, turintis individualios veiklos pažymėjimą.
Mažosios bendrijos turėjo už 20,8 tūkst. apdraustų asmenų, tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teko pusantros mažosios bendrijos. Kitokios bendrijos (tikrosios ūkinės, komanditinės, religinės, sodininkų, ir kt.) turėjo 14 tūkst. apdraustųjų.
„Daugiausia įmokų antrąjį ketvirtį sumokėjo uždarosios akcinės bendrovės – 632 429 milijonų eurų, arba 62 proc. visų draudėjų sumokėtų įmokų“, – teigiama „Sodros“ komentare.
Lietuvos statistikos departamentas suskaičiuoja, kad šių metų pradžioje buvo apie 318 tūkstančių veikiančių ūkio subjektų, ūkininkų ir fizinių asmenų, tai 200 tūkst. mažiau, nei „Sodros“ registruotas draudėjų skaičius.
Daugiau nei 1000 darbuotojų turi 170 įmonių
Stambiausių darbdavių, turinčių daugiau nei 1000 darbuotojų, šių metų pradžioje buvo 85 – palyginimui, 2011 metais tokių darbdavių buvo 53.
Dažniausiai stambūs darbdaviai naudojasi UAB veiklos forma (38), taip pat dažnos yra viešosios įstaigos (16), dažniausiai tai didžiosios ligoninės, yra 14 AB, 11 biudžetinių įstaigų, 3 valstybės įmonės ir 3 užsienio įmonių filialai, rodo Statistikos departamento duomenys.
Ketvirtadaliu per dešimtmetį paaugo ir tokių įmonių skaičius, kurių dydis svyruoja tarp 250-1000 darbuotojų.
Tačiau mažėjo įmonių kuriose dirbo nuo 5 iki 150 darbuotojų. Labiausiai mažėjo 100-149 darbuotojus turinčių įmonių – jų buvo 11,8 proc. mažiau nei prieš dešimtmetį.
O labiausiai padaugėjo įmonių, kurių darbuotojų skaičius yra nuo 0 iki 4 – šiemet pirmą pusmetį buvo 74,69 tūkst. tokių įmonių, tai 40,4 procento daugiau nei prieš dešimtmetį.
Didžiausius atlyginimus moka užsienio įmonės
Vidutinės apdraustųjų mėnesio pajamos valstybės, biudžetiniame sektoriuje šių metų II ketvirtį siekė 1330,54 eurų, „kitų draudėjų“ kategorijoje – 1224,87 eurų.
Didžiausias vidutines mėnesio pajamas mokėjo šie draudėjų tipai: užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai, atstovybės (2827,75 eurų), kiti (2709,88 eurų), komanditinės ūkinės bendrijos (1753,16 eurų), akcinės bendrovės (1716,55 eurų), Europos bendrovės (1699,94 eurų), informavo „Sodra“.
Mauricas: lemia ir verslumas, ir mokestinis arbitražas
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškina, kad įmonių ir veiklą vykdančių asmenų skaičiaus didėjimą lemia kelios pagrindinės priežastys, ir ne visos jos yra teigiamos.
„Viena priežastis yra pakankamai teigiama – tikrai verslumas didėja ir vis daugiau žmonių ryžtasi įkurti savo įmonę, arba kaip papildomą veiklą, arba kaip pagrindinę veiklą. Kitas dalykas, vyksta ir tam tikras skaidrėjimas – dalis veiklų buvo vykdoma šešėlyje, šiek tiek tas išsiskaidrina. Tačiau dalinai tai vyksta galbūt ir dėl mokestinio arbitražo. Nes turint įmonę, dažnu atveju tenka mažesnė mokesčių našta, nei būti samdomam darbuotojui“, – sako Ž. Mauricas.
Jis vertina, kad dažnai šalia didesnių įmonių kuriamos papildomos įmonės vien tam, kad būtų galima imtis mokesčių planavimo.
Ekonomistas taipogi įžvelgia, kad daugėja stambių darbdavių ir smulkių darbdavių, tuo metu ties viduriu esančių įmonių mąžta.
„Konsolidacija vyksta daugelyje sektorių. Toks išsiskyrimas, kad ir stambių įmonių daugėja, ir labai smulkių įmonių daugėja – formuojasi toks slėnis, kad vidutinių įmonių nebėra tiek daug“, – apžvelgia Ž. Mauricas.
Jis teikia pavyzdžius, kad prekybos, transporto įmonės jau tapo labai didelės, ir nebe tiek daug liko vidutinių.
„Mažesnių sektorių vis atsiranda ir vis nunyksta. Kituose sektoriuose irgi panašios tendencijos. Didelės įmonės auga, stambėja. Bet, aišku, ir tų mažų labai daug kuriasi“, – sako ekonomistas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu įmonę įsteigti ar pradėti individualią veiklą yra itin paprasta, todėl tai irgi skatina žmones tai išbandyti.
„Anksčiau būdavo pakankamai nemažas barjeras, biurokratija, o dabar gali internetu viską padaryti – vienas, du, ir išsiimi pažymą, ar įsteigi įmonę. Bet gali būti, kad kitą kartą žmonės tai ir pamiršta, statistika tuomet ir neatspindi realios situacijos, kad dauguma įmonių neveikia. Tačiau tai yra teigiama – neliko tabu ar kažkokio didelio baubo dėl įmonės steigimo, kaip būdavo anksčiau: steigti įmonę, išsiimti individualios veiklos pažymą būdavo pakankamai sudėtingas procesas“, – kalba Ž. Mauricas.
Jis vertina, kad šiuo metu įvairiausių veiklos formų Lietuvoje paprasčiausiai per daug, ir tai sukuria galimybes mokestiniam arbitražui.
„Ekonomine prasme neturi labai didelės prasmės. Nemaža dalis įmonių sukurta mokestiniam arbitražui, ir tiesiog – yra teisinių niuansų, kuriais pasinaudoja tie žmonės, kurie įsigilinę. O tie, kurie neįsigilinę, lieka trečio brolio vietoje ir moka mokesčius. Nelabai esu didelis šalininkas tokių dalykų“, – apibendrino Ž. Mauricas.
