Maisto prekes parduoda į nuostolį
D. Dundulis pasakoja, jog šiandien neabejotinai yra matomos maisto kainų kilimo tendencijos ir, pasak jo, nors įprastai būdavę taip, jog maždaug 33 proc. maisto prekių kainos nekinta, 33 proc. kyla ir 33 proc. krinta, šiandien situacija visiškai kitokia.
„Šiandien galiu pasakyti: yra taip, jog 33 proc. kainų nekinta, 50 proc. kyla ir tik 17 proc. krinta“, – sako D. Dundulis.
Kalbėdamas apie kainų kilimą „Norfos“ vadovas kaip pavyzdį pateikia pieno kainas.
„Šiandien žaliavinio karvi7 pieno kaina yra 50–53 euro centai su PVM, o parduotuvėje 2,5 proc. riebumo 0,9 l jau pasterizuotas ir supakuotas kainuoja 35 euro centus su PVM.
Mes pieną parduodame į minusą dėl konkurencijos ir daugelis pačių pigiausių produktų šiandien mūsų yra parduodami į nuostolį.
Jokiu būdu aš čia neverkiu, iš brangesnių produktų mes tą nuostolį padengiame. Jeigu vieno ar kito produkto neparduosime į minusą, pirkėjas išvis nebeateis į mūsų parduotuvę. Patys pigiausi produktai yra parduodami didelėmis apimtimis, visi prekybos tinklai dėl to konkuruoja ir stipriai stebi, kad nė pas vieną nebūtų brangiau.
Reali suma šiandien būtų 2,5 proc. riebumo pieną parduoti už 0,7 euro“, – atvirauja jis ir sako, kad jeigu pienas parduodamas į nuostolį, skirtumą prekybininkai atsiima parduodami kitą prekę, tarkime, žieminius batus.
„Žiūrime į bendrą paveikslą“, – priduria D. Dundulis.
Tiesa, verslininkas pastebi, jog tai, kad tam tikrų produktų kainos kyla, nėra vien tik blogas dalykas.
„Šiandien ūkininkas gauna tuos 50 euro centų su PVM už pieną ir jis, tikiuosi, galvoja apie verslo plėtrą“, – svarsto pa6nekovas.
Visgi sakyti, kad brangsta viskas, anot verslininko, negalima. Štai, šiuo metu pinga kiauliena.
„Kilogramas skerdienos su PVM kainuoja 1,5 Eur, kai jos savikaina yra maždaug 1,8 Eur. Tai reiškia, kad šiandienai mes kiaulę nuperkame už pigiau, nei yra jos užauginimo savikaina.
Kai pradės trūkti kiaulių, kaina ims kilti, o tada didės ir jų auginamas kiekis, šiuo metu jų mažėja. Išeina taip, kad kuo daugiau kiaulių dabar užaugini, tuo didesnį minusą turi“, – aiškina jis ir sako, jog kiaulienos kainos vėl didėti pradės maždaug po pusmečio ar metų.
Anot D. Dundulio, kalbant bendrai, šiuo metu didžiąją dalį kainų kelia tam tikrų produktų trūkumas, prie to prisideda ir reikiamų darbuotojų paieškos.
„Šiandien turime labai daug žmonių, kurie biuruose sėdi prie kompiuterių, bet reikia suprasti, kad mums kažkas turi užauginti maistą, ir tai darančių po truputį mažėja.
Kadangi niekas nenori eiti dirbti į tuos sektorius ir ypač į gyvulių auginimo, tai faktas, kad ten kainos tikrai augs, nes mažėja konkurencija, mažėja darbuotojų. Tai – rinkos dėsniai“, – sako jis.
Trūksta prekių
Vadovas pasakoja, jog šiandien prekybos tinklas susiduria ir su nesklandumais, susijusiais su prekių tiekimu.
„Matome, kad trūksta kai kurių prekių.
Dabar turime šviežiausią situaciją. Iš Azijos buvome užsakę Vėlinių prekybai dirbtinių gėlių. Užsakymas buvo atliktas sauso mėnesį, o jos pagamintos gegužę. Įprastai prekės atvažiuodavo per pusantro mėnesio, bet dabar turime situaciją, kad jos pavėluos lapkričio 1 dienai, ir šių prekių, kokių penkių konteinerių, Vėlinėms neturėsime, nors jas turėjome gauti vasaros viduryje, blogiausiu atveju – rugsėjį. Ir tokių situacijų su prekėmis pas mus daug“, – atvirai sako jis.
Vadovas pabrėžia, kad sutrikimai susiję ne tik su Vėlinių prekybai skirtomis prekėmis, tačiau ir su, pavyzdžiui, prekyba žieminiais batais.
„Įprastai jais būdavo tiesiog viskas užkrauta, nes jų atveži rudenį, sudedi ir pavasariop nebelieka, išperka. Šiandien mes jų, galima sakyti, net neturime“, – teigia pašnekovas.
Pasak D. Dundulio, tai, kad prekės neatkeliauja laiku, lemia transportavimo problemos.
„Negaliu pasakyti, kodėl prekėms gabenti pradėjo trūkti konteinerių, laivų, bet viskas labai ilgai važiuoja.
Mes su Azija prekiaujame jau 20 metų ir jau apie metus laiko trūksta konteinerių ar laivų.
Reikalas tas, kad mūsų prekes Azija pagamina, bet negauname jų dėl transporto bėdų. Protu nesuvokiama ir tai, kad vieno konteinerio transportavimo kaina yra 20 tūkst. dol., kai anksčiau būdavo 2 tūkst. dol.“, – pasakoja jis.
Kad būtų aiškiau suprasti, kokią įtaką kainoms šiuo metu daro išaugę transportavimo kaštai, vadovas pasakoja apie situaciją su moliniais gėlių vazonais.
„Įsivaizduokite, mes perkame gėlių vazonus. Vazonų konteineris kainuoja 10 tūkst. dol., tai yra pigus daiktas, o transportavimas – 20 tūkst. dol.
Galiausiai viskas atrodo juokingai, nes vazonai dėl to pabrangsta: pati vazonų kaina, dar dukart tiek transportas, o veži juk molį. Bet dabar tokia situacija, kad Europoje niekas nebėra gaminama.
Kai pradėjo brangti transportavimas, aš savo vadybai sakiau, kad gamintojų ieškokime arčiau, bet tiesiog nėra iš kur nupirkti“, – sako D. Dundulis.
Kai prekės brangesnės, o jų į konteinerį telpa daug, tada jų brangimas galutiniam pirkėjui atsiliepia ne taip smarkiai ir sudaro vos kelis procentus, pastebi vadovas, bet jei jos sunkios ir pigios, kaina kyla labiau.
„Žinoma, yra ir geras dalykas – Europoje didės tokių prekių gamyba, tačiau čia yra ir vienas „bet“. Dirbančių žmonių mes nebeturime, ir nekalbu apie Lietuvą – jų nėra visoje Europoje. Kitose šalyse – lygiai tokia pati situacija.
Aš sutinku su mintimi, kad Lietuvoje taip pat trūksta darbuotojų, yra maži atlyginimai. Bet Anglijoje? Kodėl jų trūksta?
Aš manau, kad užaugo karta, kuri nebeplanuoja dirbti juodų darbų. Aš suprantu, kad reikia IT darbuotojų, jų trūksta ir šiandien, bet klausimas, ar svarstyklių nepersvers tos žemiškos profesijos ir ar neįvyks taip, kad žemiškų profesijų darbuotojai dirbs labiau mokamą darbą nei IT darbuotojai. Jau šiandien jų algos didėja“, – svarsto D. Dundulis.
Pasak jo, kalbant konkrečiai apie prekybos tinklą „Norfa“, didelio darbuotojų trūkumo šiuo metu čia nėra.
„Kokiame 50 proc. parduotuvių jūs neįsidarbinsite, ten kolektyvai pilni. Darbuotojų trūksta labiau didžiuosiuose miestuose, bet dar tikrai nėra kritinės ribos“, – sako jis.
Valdžios sprendimams – kritika
Bendrai kalbėdamas apie prekybos tinklo darbą šiandien, vadovas aiškina, jog apyvartos nėra labai stipriai kritusios, bet akivaizdu: jei ne įvesta tvarka, kad apsilankyti gali tik turintys galimybių pasą, jos būtų buvusios geresnės.
„Mano nuomone, valdžia ne ten dėjo pastangas, nes pirmiausia reikia saugotis ten, kur yra didžiausios problemos.
Didžiausia problema dabar – švietimo įstaigos: mokyklos, darželiai. Apie 50 proc. susirgimų – būtent iš švietimo įstaigų, o dabar užsimota prieš prekybos sektorių ir, atvirai pasakius, aš nežinau daugiau nieko kito, ką jie taip reguliuotų, išskyrus prekybą“, – kritikos valdžios sprendimams negaili D. Dundulis.
Jo teigimu, prekybos sektorius šiandien yra vieta, kur užsikrėsti koronavirusu tikimybė – viena mažiausių.
„Mano nuomone, reikia šaudyti ten, kur žvirblių daug, o ne ten, kur jų beveik nėra. Tiesiog iš pradžių reikia matyti, kur yra problema.
Kas iš to? Jie gali parduotuves ir visai uždaryti, bet nuo to niekas nepasikeis, jeigu susirgimai – ne iš ten.
Dabar bet kokiu atveju parduodame mažiau, nesakau, kad stipriai mažiau, bet suma mažesnė, o didžiausia naudos gavėja iš prekybos yra valstybė ir jos biudžetas“, – sako jis.
Kaip skaičiuoja, maždaug 30 proc. nuo parduotos prekės kainos keliauja į valstybės biudžetą, todėl jei prekybos tinklas parduoda prekių už 10 mln. Eur, kaip teigia, valstybė iš to uždirba 3 mln. Eur.
„Tai nejaugi jiems čia yra ne pinigai? Žinoma, prie valstybės milijardų valdžia to nemato, bet paskui aiškins, kad biudžete trūksta pinigų ir tada didins mokesčius.
Kuo daugiau mes visi ko nors sukuriame, tuo turtingiau gyvena mūsų žmonės ir be reikalo nereikia stabdyti ekonomikos. Aš visą laiką – už saugumą, jis pirmoje vietoje, bet šiuo atveju naudos nėra“, – sako jis.
D. Dundulis teigia, kad dabar valdžia vieną dieną įsakymą priima, o kitą dieną verslas jį jau vykdo.
„Tiesiog malonu žiūrėti, kaip verslas šokinėja.
Aš manau, sutvarkyti, kad valdiškas sektorius taip vykdytų viską, būtų neįmanoma. O čia trečiadienį priima įstatymą, penktadienį jau vykdome. Ar buvote matę tokią situaciją?
O švietimo sektorius, kuriame didžiausi užsikrėtimai, tai valdiškas, bet problemos nesprendžiamos“, – sako D. Dundulis.
