Sekėsi nuo pat pradžių
Konditerė R. Berūkštienė anksčiau dirbo garsiame restorane „Perkūnkiemis“. Jam bankrutavus, kolegė pasiūlė sukurti savo kepyklėlę. Toks buvo pirmasis postūmis nuosavo verslo link.
Moteris pradėjo kepti pyragus, tortus ir kitus skanumynus savo vieno kambario bute. Pasistatė mažą pečių, įsigijo plaktuvą, tačiau ir čia darėsi ankšta. Taip ji Elektrėnuose susirado naujas gamybines patalpas. Jose jau 15 metų dirba iki šiol.
„Elektrėnuose tuo metu jau buvo kepyklėlių, tik užsidarė po kelių metų. Viena dirbo 7 metus. Galvoju, kiek man tada visa tai truks? Gal tada aš trejus dirbsiu, bet ačiū dievui – jau 25“, – prisimena pašnekovė.
Moteris pripažįsta, kad nuo pat pradžių sekėsi verslas, vietiniams ji buvo žinoma kaip puiki kepėja ir konditerė.
„Turėjau žinių, patirties ir žinojau, kad tai – pelningas versliukas“, – šypsosi ji.
Kolektyvo branduoliui – daugiau nei 10 metų
Pradėjusi viena, šiandien kartu su ja dirba dar 14 žmonių, buhalterė ir sūnus. Jis – didžiausias pagalbininkas šeimos versle.
„Sūnus labai daug padeda – pildo logistines lenteles, savikainas apskaičiuoja, aš daugiau dirbu prie naujų gaminių, skaičiuoju receptūras, darau kontrolinius, įvedinėju naują gaminį, o jis viską supildo. Jis nori dirbti ir pratęsti šį verslą, todėl yra labai įsitraukęs“, – džiaugiasi R. Berūkštienė.
Verslininkė itin patenkinta ir savo lojaliu kolektyvu. Viena moteris konditerė čia dirba jau 16 metų, kita – 12, trys – po 10 metų.
Dirba su prekybos tinklais
Daugiausiai kepykla „Saldi svajonė“ dirba su prekybos tinklais, tačiau priima ir individualius užsakymus. Verslininkė skaičiuoja, kad per mėnesį apyvarta siekia 35-40 tūkst. eurų.
„Dabar konkurentų – itin daug. Mes gaminius vežame į „Norfos“ logistiką, kur išdalina po visą Lietuvą. „Norfai“ tiekia dar bent keturios konditerijos įmonės.
Kaune bendradarbiaujame su tinklu „Šilas“, veikia 25 parduotuvės, pasistatė logistikos centrus. Su jais pradėjome dirbti 2006 metais, tada dar turėjo tik tris parduotuves. Mūsų vairuotojas važiuodavo po kiekvieną parduotuvę Kaune, o dabar jų – 25 ir dar plečiasi“, – pasakoja konditerė.
Ji pažymi, kad toks verslo modelis labiau apsimoka.
„Mums labai gerai platinti produkciją per tinklus. Nieko nereikia sužiūrėti – pagaminai ir išvežei. Sudėtingiau eiti į didžiuosius miestus patiems – reikia samdyti pardavėją, o jei suserga, reikia turėti dvi. Per apyvartumą apsimoka labiau dirbti su prekybos tinklais“, – sako R. Berūkštienė.
Įsigijo naujas patalpas
„Saldi svajonė“ parduotuvėlė veikia antrame aukšte, bet tik todėl, kad turi bendras duris į kepyklą. Moteris norėtų atidaryti parduotuvę kitoje vietoje pirmame aukšte.
„Parduotuvė dar yra, nes yra bendros durys. Antraip, seniai ji būtų uždaryta. Reikia vairuotojams eiti, tiekėjams atvežti prekes, priiminėju užsakymus, o kur priimti žmogų ir pakalbėti apie tortą? Taip ir išeina, durys tos pačios, žmones reikia priimti. Kartais pasvarstome, kad reikia uždaryti parduotuvę, nes ir vietos trūksta. Stovėtų čia šaldymo kamera“, – sako ji.
Kadangi gamyba čia nebetelpa, verslininkė įsigijo naujas 1000 kv. m. gamybines patalpas prie Vievio. Tačiau keltis ten dar neskuba. „Laukiame palankesnių sąlygų, nes reikia rekonstrukcijos“, – pažymi pašnekovė.
Gaminių kainų nekėlė dešimtmetį
Kylančios energetikos kainos atsiliepia ir kepyklėlės veiklai. Praeito mėnesio sąskaitoje – 300 eurų daugiau nei įprastai. Paklausta, ar visa tai atsiliepia ir produktų kainoms, ji teigia, kad prekybos tinklai su kainų kėlimu nesutinka. R. Berūkštienė tikina, kad per daugiau nei dešimtmetį jos produktų kainos nesikeitė.
„Pirmą produkciją patiekiau 2008 m. Viskas nuo to laiko pasikeitė – žaliavų ir elektros kainos, kyla minimalus darbo užmokestis, mokesčiai didėja. Nuo to laiko prekiaujame už tas pačias kainas“, – sako ji.
Tačiau pašnekovė šypsosi, kad krizės atneša ir naujų galimybių. Štai 2008 m. „Saldi svajonė“ pradėjo bendradarbiauti su „Norfa“, o pernai apyvartos tik didėjo.
„Per pandemiją bent jau pirmais metais tik padidėjo apyvartos, kadangi visas mažas parduotuves uždarė, o didiesiems tinklams labai padidėjo apyvartos, turėjome labai daug darbo. Kokia krizė bebūtų, žmonės visada nori valgyti, apyvartos didelės ir su mėsa, ir konditerija“, – mano įmonės savininkė.
Neturi pakankamai pajėgumų
Darbo netrūksta ir dabar, tik darbo rankų – per mažai. Įmonė negali įvykdyti naujų užsakymų.
„Dabar ekonomika auga, „Norfa“ nori 6 naujų gaminių pavadinimų: dviejų tortų ir keturių pyragų, bet mes nepajėgūs. Pristatėme pavyzdžius, jiems patiko, norėjo visų šešių, bet kaip padaryti? Trūksta pajėgumų. Atsisakysime arba dirbsime tik su 1-2. Tokia padėtis – nėra kam dirbti. Užimtumo tarnyboje visi sėdi“, – sako moteris.
Kepyklėlėje daugiau klasikinių skonių – žmonėms labiau patinka grietiniečiai, Napoleonas, medaus, griliažiniai tortai. Morenginis tortas čia kepamas jau 25-erius metus.
Pirmoji darbuotoja į kepyklą ateina nuo pusės 6, kitos darbus pradeda 6 val. Pirmieji kepiniai pusę devynių jau nugula ant prekystalio ir išvežami į logistikos sandėlius. Moterys čia dirba dviem pamainomis po 12 val. Tačiau sunku rasti galinčių dirbti tokiu grafiku.
„Vaikus reikia išleisti į mokyklą ar darželį, tai tos moterys dirba vieną pamainą. Nors vaikai jau paaugę, eina į ketvirtą klasę, vis tiek jos nenori eiti. Taip įprato, tai ir nepajudinsi“, – pasakoja verslininkė.
Pati vadovė dirba be poilsio ir išeiginių – septynias dienas per savaitę. Darbo visada yra, nors tai – mylimas darbas ir iš pašaukimo pasirinkta profesija, tačiau ir nuo jo pavargstama, pripažįsta R. Berūkštienė.
