„Į mus vis dažniau kreipiasi nariai, informuodami apie problemą – nekontroliuojamą nedarbingumo pažymėjimų išdavimą“, – rašoma jo pateiktame prašyme Trišalei tarybai.
Pastebima, kad tokiu būdu yra eikvojamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos.
„Šiai dienai verslui itin trūksta darbuotojų, todėl šie ir panašūs nukrypimai nuo standartiškai dirbamų darbuotojų valandų sukelia itin skaudžių pasekmių verslo procesų stabilumui.
Manome, kad būtina diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip išlaikyti nedarbingumo pažymėjimų sistemą efektyvią, tačiau kartu užkirsti kelią piktnaudžiavimui“, – ragino R. Sartatavičius.
Serga penktadieniais
Antradienį posėdyje pramonininkų atstovas aiškino, kad konkrečios statistikos dėl iškeltos problemos neturi.
„Turime signalų iš savo narių. Konkrečių pavadinimų neminėsiu, bet tai nėra ištraukta iš palubės, tai yra faktai“, – sakė jis.
Savo ruožtų Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis papasakojo, kad viena įmonių grupė išanalizavo apie 1 tūkst. savo darbuotojų ir pasižiūrėjo, kokia yra tendencija.
„Staiga, tam tikrais etapais žmonės pradeda sirgti po porą dienų. Problema, kad nemaža dalis žmonių pradeda sirgti penktadieniais ir pan.
Mūsų tikslas atgrasyti nuo simuliavimo, o ne atleisti darbuotoją. Tas darbuotojas dažnai yra labai reikalingas“, – sakė jis.
Paaiškino, ką daryti
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas posėdyje dėstė, kad iš tikrųjų negalima įvertinti, kada žmogus piktnaudžiavo, o kada ne.
„Kur žinome, kad piktnaudžiavo, ten taikome atsakomybę. Kur nežinome – ten ir nepamatuosi. Taip, visada pasitaiko piktnaudžiaujančių. Ir pandemijos, ir ne pandemijos metu.
Raginu darbdavius pasinaudoti – per „Sodros“ sistemą gana patogu elektroniniu būdu pranešti, kai kyla įtarimas. Kolektyve irgi žmonės žino, kad kažkas žvejoja kažkur, o pasižymėjęs, kad serga. Tokių atvejų pasitaiko. Tuomet „Sodra“ kreipiasi į gydytojų konsultacinę komisiją, kuri tikrina. Beje, žiūrime, kaip paspartinti ir pagerinti šį procesą“, – sakė jis.
V. Šilinskas dar pasiūlė žiūrėti per gydymo įstaigas.
„Turėjome pavyzdžių, kai darbdavys turėjo gamyklas Kaune ir Alytuje – Alytuje matė, kad žmonės serga 30 proc. daugiau. Abejotina, ar tikrai serga, nes tiek gamyklos, tiek žmonės panašūs. Tada šnekame su savivalda, su gydymo įstaigomis, jų vadovais, gydytojais – ar tikrai tie žmonės serga.
Taip, kai žmogus serga, tada išduoti biuletenį reikia. Mes neturime siekti, kad žmonės eitų sergantys. Kiekvienas turime prisidėti, kad tų piktnaudžiavimų būtų mažiau, neneigti, kad jų pasitaiko.
Pagrindinę riziką prisiima gydytojas, nes už tai yra iki baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą“, – pastebėjo viceministras.
Kiti neateina pirmadieniais
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinis sekretorius Ričardas Garuolis pabrėžė, kad kol kas darbdaviai nėra pateikę jokių įrodymų.
„Tai tik darbdavių įtarimai. Suprasčiau, jei pirmadienį neateina į darbą, pageria žmonės.
Bet jei neateina penktadienį – tai yra normalu, persidirbimas. Gauname daug informacijos apie darbo krūvius, kurie yra nenormalūs, per dideli.
Ypač, kai darbuotojų trūksta. Dažnai ir nuo vadovo priklauso, nuo darbo organizavimo. Pavyzdžiui, turime narių, kur po 2 tonas moteriškės turi kasdien perkrauti. Tai nenormalu, tada turi su sveikata problemų“, – sakė jis.
Iš pradžių darbdavių atstovai siūlė, kad gydytojai negalėtų nedarbingumo pažymėjimų išduoti nuotoliniu būdu. Tačiau po diskusijos Trišalėje taryboje sutarta, kad toks sprendimas pandemijos metu nebūtų tinkamas.
„Negalime šiandien iš gydytojų reikalauti, kad jie priiminėtų fiziniu būdu“, – sakė V. Šilinskas.
