Apie tai antradienį diskutuota iš Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovų sudarytos Trišalės tarybos posėdyje.

Seimui pateiktame Darbo kodekso projekte siūloma, kad valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka 3 metai.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse nustatyta, jog darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko.

Bandomasis projektas

V. Čmilytė-Nielsen posėdyje pabrėžė, kad tai nebūtų naujos socialinės garantijos įvedimas, o tik alternatyvos sukūrimas.

„Asmuo galės arba 3 metus būti vaiko priežiūros atostogose, arba jas sutrumpinti ir grįžti į darbo rinką anksčiau, mainais gaudamas lankstesnes darbo sąlygas, iki kol vaikui sukaks 3 metai.

Siūlome viešajame sektoriuje, nes ir vaiko priežiūros išmokos, ir įstaigų darbo užmokesčio fondai formuojami iš tų pačių valstybės lėšų. Todėl vaiko išmokų pinigų sutaupymas galėtų būti panaudotas kompensuojant galimus įstaigų praradimus dėl 4 darbo dienų savaitės.

Tuo metu privačiose įmonėse tokios prievolės įvedimas kristų ant verslo pečių, taptų dar vienu mokesčiu. Kol kompensacinis mechanizmas nesukurtas, reiktų pradėti nuo viešojo sektoriaus“, – sakė ji.

Seimo pirmininkė dar atkreipė dėmesį, kad bandomuosius 4 darbo dienų savaitės projektus jau yra įvykdžiusios tokios šalys kaip Ispanija, Švedija, Japonija, dabar vykdo Naujoji Zelandija.

„Mūsų siūlymas yra vykdyti iš esmės tokį patį pilotinį projektą, bet pakankamai maža apimti.

Jam pasiteisinus, tikėtina, kad būtų galima svarstyti ir plėsti tokį reguliavimą. Bet tai būtų tikrai ateities klausimas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji dar pastebėjo, kad įstatyme įvardijamas 8 valandomis trumpesnis darbo laikas, o šį sutrumpinimą būtų galima išdėstyti, kaip darbuotojas su darbdaviu susitartų. Pavyzdžiui, po kelias valandas kasdien ir pan.

Viktorija Čmilytė-Nielsen
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Darbdaviai: už, tik ne privačiame

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė nesuprantanti, kodėl nauja tvarka siūloma tik viešajame sektoriuje.

„Nesuprantu argumentu, kodėl netaikoma privačiame sektoriuje. Jei kalbame apie sutaupytus vaiko priežiūros pinigus, tauposi ir ten, ir ten.

Taip pat norėtųsi akcento, kad kitiems darbuotojams už papildomą darbą būtų sumokėta. Kad nebūtų taip, kad kažkas už savo atlyginimą dar dirba daugiau“, – sakė ji.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sakė, kad 4 darbo dienų savaitė yra jautrus klausimas, tačiau konkrečiai šiuo atveju, jo manymu – sprendimas yra socialiai atsakingas.

„Mūsų abejonė, kad tai netaptų sniego gniūžtė, kad tai nebūtų taikoma privačiam sektoriui. Iš tikrųjų, privačiame sektoriuje būtų sudėtinga tą patį mechanizmą taikyti“, – svarstė jis.

Andrius Romanovskis

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis apibendrino praktikoje bus taip, kad visi, kas planavo vaiko priežiūros atostogų eiti 2 metams, dabar eis 3 metams.

„Visi treti metai bus 4 darbo dienų visoms mamoms, nes objektyviai taip apsimoka.

Beje, kiekvienas darbdavys, ar privatus, ar viešas, visą laiką terminuotos sutarties pagrindu samdosi žmogų, kuris pakeistų mamą. Tai neišsprendžiama, nes jei mama grįžta anksčiau, lieka klausimas, ką daryti su žmogumi, kuris darbovietėje pagal terminuotą darbo sutartį. Palikti jį ar ne“, – pastebėjo jis.

4 darbo dienų pasiūlymas yra vienas iš V. Čmilytė-Nielsen teikiamo vadinamo šeimų paketo projektų. Antradienį Trišalės tarybos posėdyje dar aptarta iniciatyva didesnėse valstybės institucijose įrengti vaikų valandinės priežiūros kambarius.

Kaip numatoma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, jeigu juose patvirtinta ne mažiau kaip 100 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų, pareigybių, turi būti įrengti vaikų valandinės priežiūros kambariai.

Kitoms įstaigoms, organizacijoms ir įmonėms būtų rekomenduojama įrengti tokius kambarius pagal poreikį. Minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Seimui siūloma, kad pokyčiai įsigaliotų nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Trišalė taryba sutarė savo išvadą dėl jų pateikti kitame, lapkritį planuojamame, posėdyje.