Investuojantieji iki pensijos tikisi didžiausios galimos grąžos. Tačiau šiandieną pensijų fondai patys savanoriškai apriboja savo arsenalą ir tampa išrankesni – apibrėžiamos „atsakingo investavimo“ politikos.

1,39 milijono gyventojų jau turi sukaupę 5,43 milijardo eurų, vidutiniškai po 3,9 tūkst. eurų. Šiandieną pensijų fondų valdytojai sako, kad jų pinigai nebus nukreipti į anglį ar mazutą, neuždirbs iš ginklų, pornografijos, alkoholio ar tabako.

Kol kas tokius sektorius aplenkusios investicijos pasiteisino – uždirbo daugiau nei rinkos vidurkiai, teigia „Delfi“ pakalbinti fondų valdytojai, dirbantys visose penkiose pensijų kaupimo bendrovėse.

Rinkoje vis dar nėra vienodo tvarumo ir tvarių investicijų supratimo, tačiau dažniausiai jos siejamos su trimis kriterijais – aplinkos, socialiniais ar valdysenos (angl. Environmental, Social and Governance, ESG). Pagal ESG kriterijus sudaromi investicijų indeksai, o pagal juos savo portfelius fondai vertina jau dabar.

Įmonės dalijasi savo sprendimais, susijusiomis su investicijomis į tvarumą – patikina, kad jų dalis tik didės.

„Swedbank“ fondai nuo pavasario investavo vien į tvarumą

Didžiausią rinkos dalį (37 proc. turto po I pusm.) užimančio „Swedbank investicijų valdymas“ atstovai nurodė, kad investuodami siekia trijų tikslų. Pirmieji du – rizikos išskaidymas ir konkurencingos grąžos uždirbimas.

„Jau kelerius metus naujas tikslas – tvarumas – yra tapęs neatsiejama mūsų investicinių sprendimų dalis“, – pabrėžė bendrovės fondų valdytojas Tomas Bakutis.

Valdant riziką, pensijų fondų dalyvių turtas čia investuojamas kuo plačiau, padalinant pagal turto klases, geografinius regionus, sektorius. Pensijų fondai, kaip profesionalūs investuotojai, taip pat išnaudoja galimybes ir taipogi investuoja į paprastiems investuotojams sunkiau pasiekiamas sritis, pvz. fondus, kurie vykdo privačių įmonių įsigijimus, finansuoja startuolius ar investuoja į atskirus nekilnojamojo turto segmentus, pavyzdžiui, į parduotuves, kurios yra netoli namų.

„Siekdami konkurencingos grąžos, turtą siekiame nukreipti į regionus ar sektorius, kuriuose matome geresnes augimo perspektyvas ilgesniuoju laikotarpiu. Žvelgiant į visumą, visi šie kriterijai yra investicinių sprendimų priėmimo pagrindas“, – paaiškina T. Bakutis.

Tomas Bakutis
Foto: Swedbank

Investicijų tvarumo, pasak jo, neatsiejama sprendimų priėmimo dalis – pensijų fondų lėšos nukreipiamos į instrumentus, kurie įtraukia tvarios veiklos kriterijų į analizės procesą, arba investuojama į įmones, kurios nukreipia investicijas į tam tikras sritis, pavyzdžiui, atsinaujinančią energetiką.

„Galima sakyti, kad į tvarias investicijas nuo šių metų pavasario nukreipta praktiškai 100 proc. mūsų valdomo II pensijų pakopos turto. Kaip pavyzdį galima paminėti investicijas į Baltijos šalių įmones „Ignitis“, „Enefit Green“ ar „Auga“, kurios didžiąją dalį išteklių nukreipia atsinaujinančios energetikos ir tvaraus ūkininkavimo vystymui. Mūsų investicijos apima ir akcijas, ir „žaliąsias obligacijas“, kurias išleidžiant pritrauktos lėšos nukreipiamos su tvarumu susijusių projektų finansavimui“, – sako fondų valdytojas.

Remiantis reitingų agentūrų suteikiama informacija, bendrovė didžiąją dalį investicijų yra nukreipusi į priemones, turinčias aukštesnį už vidutinį tvarumo reitingą.

Vidinės taisyklės „Swedbank“ pensijų fondų valdytojus įpareigoja neinvestuoti į tabako, alkoholio, ginklų pramonę, įmones, kurios kuria turinį suaugusiesiems.

„Taip pat vengiame investuoti į anglį, naftą ar dujas išgaunančias bendroves, nebent šios bendrovės turi aiškius transformacijos tikslus tvaresnės veiklos kryptimi. Verta paminėti, kad taip pat atsisakome investuoti į vyriausybės obligacijas, išleistas tų valstybių, kurios sistemingai ir rimtai pažeidžia žmogaus teises arba kurioms taikomos tarptautinių organizacijų ar didžiųjų valstybių sankcijos“, – vardija bendrovės atstovas.

SEB fondai filtruoja investicijas

Bendrovės „SEB investicijų valdymas“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis patikina, kad svarbiausias kriterijus, renkantis investicijas į pensijų fondus, yra konkrečios investicijos potencialios grąžos ir rizikos profilis – kaip investicija papildys jau esamą fondo investicijų portfelį. Į SEB pensijų fondus investuota apie 26 proc. būsimų pensininkų turto.

„Pensijų fondų valdytojai nuolat stebi finansų rinkas, analizuoja atskirų turto klasių, regionų, sektorių patrauklumą ir priima investicinius sprendimus dėl naujų investicijų įsigijimo ar turimų pardavimo. Pastaraisiais metais neatsiejama investavimo proceso dalimi yra tapęs ir investicijų tvarumo aspekto įvertinimas. Ir nors investicijų tvarumas nėra pagrindinis fondo tikslas, tačiau pastaraisiais metais įsitikinome, kad galima labai sėkmingai suderinti ir didelės grąžos siekį, ir atsakingo investavimo filosofiją“, – sako P. Kabelis.

Paulius Kabelis
Foto: Bendrovės nuotr.

Jis skaičiuoja, kad daugiau negu pusė SEB pensijų fondų valdomo turto jau yra nukreipta į aukštų tvarumo kriterijų besilaikančius investicinius fondus, žaliąsias obligacijas ar įmonių akcijas, kurių veikla daro teigiamą įtaką aplinkai.

„Kol kas yra nemažai klausimų, kaip traktuoti kai kurias investicijas, pvz., įvairių šalių vyriausybių obligacijas, tačiau šioje vietoje daugiau aiškumo artimiausiu metu įneš reguliavimas Europos Sąjungoje. Kalbant apie konkrečias investicijas, pastaraisiais mėnesiais didelę dalį įprastų į įmonių akcijas ar obligacijas investuojančių fondų pakeitėme fondais, kurie investicijas „filtruoja“ per tam tikrus tvarumo kriterijus ir atmeta dalį įmonių, kurios arba veikia „bloguose“ sektoriuose arba turi prastus tvarumo rodiklius. Taip pat dalis turto investuota į žaliąsias obligacijas ar, pavyzdžiui, „Ignitis grupės“ įmonės, kuri turi ambicingų atsinaujinančios energetikos projektų vystymo planų, akcijas“, – būsimų pensininkų turtą apžvelgia P. Kabelis.

Besirenkantys SEB fondus gali būti tikri, kad veikia su atsakingu investavimu susijusi politika ir apibrėžti sektoriai, į kuriuos draudžiama investuoti tiesiogiai: iškastinio kuro gavyba, prieštaringai vertinami ginklai, tabako gamyba, lošimai. Nuosekliai atitraukiamos investicijos iš tų fondų, kurių tvarumo strategija prasilenkia su SEB investicijų valdytojų, paaiškina P. Kabelis.

Oro tarša
Foto: Shutterstock

„Investicijos arba pinigai yra įrankis, kurį įdarbindami, tapdami įmonių akcininkais ar kreditoriais, galime ne tik uždirbti grąžą savo klientams, bet ir, to norėdami, ar ne, darome tam tikrą įtaką aplinkai, visuomenei. Tvarios investicijos yra tos, kurios turi teigiamą įtaką mūsų visų aplinkai ir visuomenei. Įvairūs tvarumo reitingai ir rodikliai padeda greičiau suprasti, kokią įtaką aplinkai darys tavo konkreti investicija“, – sako įmonės atstovas.

Nepaisant gerų norų, nėra viskas taip paprasta – apskaičiuoti, kuri investicija tvari, ar įvertinti atskleidžiamą informaciją yra galvos skausmas ne tik smulkiems investuotojams.

„Norėdamas įvertinti savo valdomo fondo tvarumo rodiklius, privalai žinoti visų fondo turte esančių investicijų rodiklius. Kol kas tą padaryti yra itin sunku, nes trūksta informacijos apie kai kurias investicijas. Tačiau pastaraisiais mėnesiais išaugus viso pasaulio investuotojų susidomėjimui, tvarumo rodiklių skaičiavimo srityje matomas ženklus proveržis, todėl, tikiu, kad netolimoje ateityje galėsime gana tiksliai ir operatyviai pensijų fonduose kaupiantiems klientams atskleisti, kokią įtaką aplinkai daro jų investicijos“, – paaiškino P. Kabelis.

„Aviva Lietuva“: netvarumas yra papildoma rizika

Bendrovė „Aviva Lietuva“ skaičiuoja, kad apie 80 procentų jos valdomo pensijų fondų turto yra investuota į aukštesnio ar aukščiausio tvarumo kriterijus atitinkančius investicinius fondus. Investicijų tvarumo vertinimui naudojami „MSCI ESG“ sudaromi reitingai.

„Šie reitingai skirti įvertinti fondų pirminių investicijų įtaką aplinkos, socialiniams ar valdysenos veiksniams bei palyginti įvairius fondus tarpusavyje. Todėl tikimės, kad tai gali tapti visuotinai priimtinu ir naudojamu rinkos standartu“, – sako bendrovės finansų direktorė Rita Nogė.

Tačiau investiciniai sprendimai priimami siekiant didinti tikėtiną grąžą, įvertinant visas numatomas rizikas – tikėtinas rizikos ir grąžos santykis išlieka pagrindiniu investavimo tikslu.

Ji paaiškina, kad vykdant investicijų atranką, bendrovėje taikomas neigiamos atrankos metodas, siekiant išvengti tiesioginių investicijų į nepageidaujamomis veiklomis užsiimančias ar prastą reputaciją turinčias bendroves.

„Vertindami kokybinius rodiklius atsižvelgiame, pvz., į ilgo bei trumpo laikotarpio grąžą ir jos svyravimus, taikomus mokesčius, fondo dydį ir pan. Atlikdami kokybinę analizę vertiname, pvz.: kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų organizacinę struktūrą, finansines ataskaitas, taikomas apskaitos taisykles ir kitus veiksnius. Eliminuojame fondus, kurie neatitinka mūsų siūlomų produktų investavimo strategijų ar nėra suderinami su aplinkos, socialinių ir valdysenos kriterijais“, – paaiškina R. Nogė.

Fondų valdytojus riboja ir šiemet įsigaliojęs ES reglamentas dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje.

„Aviva“ taipogi turi sričių, į kurias pensijų fondai neinvestuoja.

„Vengiame tiesioginių investicijų į tam tikrų sektorių įmonių akcijas ar obligacijas. Pavyzdžiui, siekiame išvengti tiesioginių investicijų į kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių minų gamybos įmones, tabako produktų gamintojus, anglies kasybos įmones, kontraversiškų ginklų gamybos įmones“, – paaiškina įmonės atstovė.

Eurai
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Anot R. Nogės, tvarumo rizika – tai iš aplinkos, socialinių ar valdysenos sričių kylantys įvykiai ir situacijos, kuriems materializavusis bendrovės galėtų turėti finansinių nuostolių, būtų pakenkta bendrovės reputacijai, patikimui, investicijų vertei.

„Taigi, tvarios investicijos yra tokios investicijos, kurios turi mažiausią tvarumo riziką, yra draugiškos gamtai ir žmogui, o pačios įmonės, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, yra stiprios ir patikimos“, – paaiškina „Aviva Lietuva“ atstovė.

Investuojant klientų turtą vertinamos ir kitos rizikos, pvz., valiutos, kredito, koncentracijos, likvidumo, operacinė, sandorio šalies nesugebėjimo vykdyti savo įsipareigojimus. Per jas gali pasireikšti ir tvarumo rizikos.

INVL: tvarumas palaipsniui tampa privalomas

Pensijų fondų valdytoja „INVL Asset Management“ taipogi yra pasitvirtinusi atsakingo investavimo politiką, kurioje ESG principai dar praplėsti.

Bendrovės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas išskiria 4 atsakingo investavimo sluoksnius. Neigiama atranka reiškia, kad INVL neinvestuoja į įmonių akcijas ar obligacijas, jei įmonės reikšmingą pajamų dalį sudaro „prieštaringo“ sektoriaus veikla – tabakas, distiliuotas alkoholis, ginklai, lošimų organizavimas, pornografija. Pirmenybė teikiama ESG principais besivadovaujančioms bendrovėms. Investuojant siekiama daryti poveikį – ieškoma įmonių, kurios kuria sprendimus, galinčius reikšmingai prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų iškeltus tvarios plėtros tikslus.

Taip pat įsitraukimu ir aktyviu valdymu siekiama dialogo su portfelyje esančiomis įmonėmis, taip bandant tobulinti įmonių praktikas.

„Žinoma, tokią veiklą efektyviausiai galime realizuoti savo „namų“ rinkoje arba ten, kur mūsų balsas objektyviai svarus“, – apžvelgia V. Rūkas.

Vaidotas Rūkas

Jo vertinimu, ESG principai tampa privalomumu, o Europa yra lyderė šioje srityje.

„Laikytis ESG principų yra prasminga – jie svarbūs ir tos įmonės darbuotojams, ir klientams, galiausiai, ir finansuotojams. Be to, esant sparčiai klimato kaitai ir žmonių gyvenimo būdo pokyčiams, investuotojams ir vartotojams ekologija ir tvarumas tampa vis svarbesnė tema, o ypač jaunos kartos atstovams, kurie vardan švaresnės ir skaidresnės aplinkos sutiktų atsisakyti papildomos grąžos“, – sako V. Rūkas.

Anot jo, 8 iš 9 eurų būsimų pensininkų turto INVL pensijų fonduose investuoti į pasyvius, vadinamuosius ETF ir indekso, fondus, o vienas devintadalis nukreiptas į privataus kapitalo, privačios skolos, NT fondus, arba tiesiogines akcijų investicijas. Daugiau nei penktadalis pasyvių investicijų tiesiogiai atitinka ESG principus ir siekiama, kad ši dalis augtų. O aktyvios investicijos yra labai stipriai orientuotos į tvarų investavimą, patikina V. Rūkas.

„Apibendrinus, sakyčiau, jog tiesiogiai griežtus ESG standartus atitinkančių investicijų dalis fonduose sudaro apie 1/3, tačiau ir kitų investicijų nelaikyčiau toli nuo jų. Pvz.: JAV indekso S&P500 ETFo, kuriame įtrauktos 500 didžiausių JAV įmonių, didžioji dalis atitinka ESG principus. Siekiame šią dalį nuolat didinti, nepamiršdami ir poveikio investavimui“, – patikina investicijų valdytojas.

Jis netgi pasigenda, kad regione būtų daugiau įmonių „žaliųjų“ obligacijų emisijų – fondų valdytojams nėra daug pasirinkimų investuojant.

„Luminor“ norintiems tvarumo turi atskirą fondą

„Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Darius Svidleras paaiškina, kad fondų valdytojai veikia tam tikruose rėmuose, kuriuos nubrėžia įstatymai ir fondo investavimo strategija – tuomet komandos stebi ir analizuoja makroekonominius rodiklius, pagal tai parenka investicijas.

„Šiuo metu didelis dėmesys yra skiriamas infliacijos rodikliams ir centrinių bankų vadovų komentarams. Kartu siekiame pasinaudoti ir vyraujančiomis ilgalaikėmis tendencijomis, tokiomis kaip tvarios investicijos. Visame pasaulyje „žalioji“ banga jau kurį laiką pritraukia vis daugiau kapitalo. Tai sukūrė puikią terpę ir tokias investicijas apimančių finansinių instrumentų gausai augti“, – paaiškina D. Svidleras.

Informacijos stoka lemia, kad įvertinti įmonių poveikį aplinkai yra nelengva užduotis, tačiau palaipsniui keičiasi įstatymai, dalis įmonių savo noru atskleidžia daugiau informacijos apie tvarumą, ir tai skatina reikšmingus pokyčius rinkoje.

„Jau kurį laiką akylai stebime tvarias investicijas ne tik norėdami prisidėti prie tvarios ateities kūrimo, bet kartu ir įžvelgdami tikėtiną tokių investicijų pranašumą ilguoju laikotarpiu. Dėl to dalis investicijų gyvenimo ciklo pensijų fonduose yra skirta tokiems finansiniams instrumentams“, – sako D. Svidleras.

Jus nurodė, kad pensijų fonduose, kurie investuoja į akcijas, tvarumo siekiančių aktyviai valdomų fondų dalis „yra gana nemaža“.

„Dauguma „Luminor“ antros ir trečios pensijų fondų investicijų į aktyviai valdomus ESG fondus 2020 metais atsipirko. Taip pat jau kurį laiką siūlome trečios pensijų pakopos fondą „Luminor tvari ateitis index“, kurį sudaro išskirtinai vien ESG tvarumo kriterijus atitinkančios investicijos. Investuodami šiame fonde, dalyviai prisideda prie aplinką tausojančių, socialinės aplinkos, pagarbos žmogaus teisėms bei kitų tvarumo ir socialinio atsakingumo kriterijus atitinkančių veiklų puoselėjimo bei sąmoningai nukreipia joms vystyti reikalingą finansavimą“, – sako D. Svidleras.

Tuo metu investicijos į, pvz., anglies ir branduolinę pramonę, anot jo, apskritai palaipsniui praranda savo patrauklumą ir jų investicinė grąža mažėja arba gaunama nauda yra labai trumpalaikė.

Kurios investicijos pelningesnės – tvarios ar netvarios?

Fondų valdytojai patikina, kad investicijos su aukštais tvarumo reitingais pastaruoju metu leido uždirbti daugiau. Tiesa, pasigirsta ir nuogąstavimų, kad galbūt yra „burbulo“ formavimosi požymių.

„Dar visai neseniai buvo juokaujama apie nemažą noro būti atsakingu kainą, tačiau dabar stebimos tvarių investicijų grąžos tendencijos nuteikia labai teigiamai“, – pripažįsta „Luminor“ fondų valdytojos atstovas D. Svidleras.

Jis lygina, kad indekso „MSCI World SRI Filtered ex Fossil Fuels“, į kurį netrauktos ginklų, tabako, alkoholio, anglies ar branduolinės pramonės ir kitų, neetiškomis laikomų veiklų akcijos, paskutinių 5 metų vidutinė metinė grąža siekė 12,43 proc., o atitinkamu laikotarpiu įprastinio indekso „MSCI World“, įtraukiančio ir aukščiau išvardytų pramonės šakų įmonių akcijas, grąža buvo mažesnė – 10,76 proc. Per pandemiją, kilus rinkos nuosmukiui, ESG besispecializuojantys fondai ir tvarių bendrovių akcijos nukentėjo mažiausiai, o vėliau atsitiesė sparčiau, nei kitos įmonės.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dar vieną tyrimą 2010-2017 metais atliko turto valdymo įmonė „Amundi“: iki 2013 metų ESG fondų grąža atsiliko nuo bendro rinkos vidurkio, tačiau nuo 2014 m., o dar akivaizdžiau nuo 2018 m., ESG fondai euro zonoje ir JAV viršijo vidutinę rinkos grąžą. Besivystančiose šalyse tvarus investavimas vėluoja ir dar nėra atskleidęs savo potencialo, tačiau ir čia grąžos didesnės, kai eliminuojami taršūs sektoriai.

„Nors kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad tvarios investicijos gali būti naujo „burbulo“ pradžia ir kad tam tikra dalis ESG investicijų tenka santykinai nedaug prie taršos prisidedančiam IT sektoriui, kuris jau kurį laiką yra „ant bangos“, tačiau panašiau, kad tvaraus investavimo tendencija vis dar yra gana ankstyvoje stadijoje ir yra bendrai susijusi su svarbiais iššūkiais, su kuriais susiduria žmonija, ir to lemiamais struktūriniais pokyčiais“, – sako D. Svidleras.

Jis patikina, kad ir lietuvoje veikiančių fondų investicijos į socialiai atsakingas strategijas atsipirko, ir savo grąža lenkė rinkos vidurkius atspindinčius indeksus.

„Investavimas remiantis tvaraus investavimo principais pasiekia ne mažesnę už įprastą investicijų grąžą – tai rodo ne tik publikuoti solidžių organizacijų, pavyzdžiui, „The Wall Street Journal“ ar „Morningstar“ tyrimai, bet patvirtina ir mūsų atliekama grąžos rezultatų analizė“, – sako „Swedbank“ pensijų fondus valdančios bendrovės atstovas.

„Swedbank“ skaičiavimais, ilguoju laikotarpiu investicijos į tvarų verslą galėtų užtikrinti apie 1-2 proc. punktais didesnę vidutinę grąžą, palyginti su įprastomis investicijomis. Per 2020 m. kovo mėnesį dėl pandemijos pasaulio finansų rinkose kainos smuko, tačiau tvarios investicijos banko pensijų fondų dalyviams padėjo išsaugoti apie 10 mln. Eur vertės. Tuo metu per visus 2020 m. tvarių investicijų dalis „Swedbank“ portfelyje padėjo papildomai uždirbti apie 24 mln. Eur.

Tomas Bakutis
Foto: Asmeninins albumas

„SEB investicijų valdymo“ atstovas P. Kabelis kiek nuosaikesnis – kol kas nėra pakankamai ilgų istorinių duomenų, kad būtų galima įvertinti ilgalaikę tvarumo faktoriaus įtaką investicijų rezultatams.

„Pastarieji keli metai buvo itin sėkmingi pasirinkusiems tvarias investicijas, nes ženkliai smuko naftos kaina ir dėl to kentėjo visas energetikos sektorius, į kurį mažiau investavo tvarumo principų laikęsi investuotojai“, – pastebi P. Kabelis.

Tačiau jis vertintų, kad „draudžiamų“ sektorių įmonės ilgesniu laikotarpiu susidurs su sunkumais pritraukiant kapitalo, arba turės už jį mokėti brangiau – tai lems ir prastesnius šių įmonių finansinius rezultatus. Tuo metu susidomėjimas tvarumu ir aiškus reguliavimas kreips pinigus į tvarias investicijas.

„Vien šis elementarus pasiūlos-paklausos dėsnis, mano nuomone, turėtų lemti didesnę tvarių investicijų grąžą artimiausiais metais“, – sako P. Kabelis.

O V. Rūkas iš INVL tvarių investicijų pasirinkimą grindžia ir studijomis, pagrindžiančiomis ESG principų taikymą.

„Nors dažnai manoma, kad tvarumas, socialinė atsakomybė tėra papildomos išlaidos arba didina patiriamus bendrovių kaštus ar mažina grąžą, tačiau dauguma studijų teigia priešingai. Įmonių investicijos į aplinkos apsaugą, socialinę gerovę nepagerina trumpo laikotarpio finansinių rezultatų, tačiau turi teigiamą poveikį ilguoju laikotarpiu. Dažniausiai tai lemia žemesnė ir neįsigyvendinusi rizika“, – sako V. Rūkas.

Vaidotas Rūkas

Įmonė, kuriai rūpi geroji valdysena, savo akcininkus, įskaitant smulkiuosius, laikys pilnaverčiais partneriais, o ne tais, kuriuos apsimoka apgauti, vertina V. Rūkas. Tuo metu įmonės, kurios kreipia dėmesį į aplinką, tikėtina, nesusidurs su skaudžiai kainuojančiomis ekologinėmis nelaimėmis.

Tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – pvz., Klaipėdoje prokurorai anksčiau pateikė įtarimus dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei piktnaudžiavimo bendrovei „Grigeo“ 14-ai fizinių asmenų – esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams.

„Socialiai atsakingose įmonėse noriau dirbs perspektyviausi darbuotojai, o šių įmonių prekėmis ar paslaugomis noriau naudosis (nenustos pirkti) klientai. Pvz.: aš asmeniškai neperku tam tikrų įmonių produkcijos“, – sako V. Rūkas.

Tikimasi, kad ilgainiui ESG pobūdžio investicijos subręs ir bus lengviau įvertinti, kaip tai nulemia investicijų grąžą.

„Bendrieji ESG standartai šiuo metu dar tik kuriami, praktika ir požiūris dar tik formuojasi. Nemažai daliai įmonių, turinčių specifinius produktus, ši sritis yra probleminė. Taupesnis resursų naudojimas, mažesnė tarša, visuomenės subalansuoto vystymosi palaikymas yra pagrindiniai iššūkiai, kuriuos gali priimti tik stiprios įmonės, turinčios ilgalaikę vystymosi strategiją. Ilgu laikotarpiu investicijos į tokias įmones paprastai yra sėkmingos“, – vertina „Aviva Lietuvos“ finansų direktorė Rita Nogė.

Anot jos, jau dabar aišku, kad kompanijos, kurios neužtikrins tvarių investicijų savo veikloje, patirs reikšmingą investuotojų pasitraukimą.

„Mes tikimės, kad ESG taps normali visuotinė praktika visoms kompanijoms artimiausiais metais“, – apibendrina R. Nogė.

Tiesiogiai fondų „tvarumo“ palyginti nepavyks: daug neapibrėžtumo

INVL Tvarios veikos vadovė Ernesta Každailytė pastebi, kad ESG reitingų teikėjai naudoja skirtingas metodikas, technikas ir vertinimus, todėl skirtingų ESG reitingų teikėjų reitingus tarpusavyje palyginti labai sunku.

„Finansų rinkos dalyviams vis dar sunku kiekybiškai įvertinti išlaidas ar rizikas susijusias su tvariu verslu. Pavyzdžiui, kokią įtaką įmonei gali turėti nepatenkinti darbuotojai arba kiek saugūs įmonės finansiniai duomenys. Tokie tvarumo klausimai sunkiai įtraukiami į tradicinę finansų analizę, tačiau vis dažniau turi esminį finansinį poveikį. ESG reitingai yra skiri padėti investuotojams nustatyti ir suprasti finansiškai reikšmingas ESG rizikas verslui. Bendrovės, kurios turi geresnį ESG reitingą, manoma, kad geriau numato būsimą tvarumo riziką ir galimybes bei yra labiau linkusios į ilgalaikį strateginį vertės kūrimą“, – paaiškina E. Každailytė.

Fondų valdytojai pastebi, kad didžiausia tvarių investicijų paklausa – tarp jaunesnių klientų.

„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 2 iš 5 šalies gyventojų, kaupiančių pensijų fonde, sutinka su teiginiu, kad jų lėšos turėtų būti investuojamos į verslus, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai, užtikrina darbuotojų gerovę ar rūpinasi skaidria valdysenos praktika.

„Vis didesnę investuotojų dalį sudaro jaunoji karta – vadinamųjų tūkstantmečio ir Z kartų atstovai. Remiantis visame pasaulyje naudojamų akcijų, obligacijų ir kitų investicijų indeksų formavimo kompanijos „MSCI Inc.“ atliktos apklausos duomenimis, net 95 proc. dideliu finansiniu turtu disponuojantys (HNWI) jaunosios kartos investuotojai domisi tvariu investavimu. Jiems yra svarbu, kokiems tikslams bus panaudotos investuotos lėšos“, – sako T. Bakutis.

„Socialiniai ir aplinkosaugos tyrimai rodo, kad ypač didelę reikšmę tvarumui ir draugiškumui aplinkai teikia jaunoji karta. Jai svarbu ne tik kokiame pasaulyje teks gyventi, bet ir kokios veiklos generuojamais pinigais reikės naudotis. Pasak 2021 metais finansinių naujienų agentūros CNN užsakymu atliktos apklausos, ESG faktoriui investuodami didelę reikšmę teikia apie trečdalį „tūkstantmečio“ kartos atstovų. Palyginimui, tarp ankstesnės, vadinamosios „X kartos“ atstovų, tokių buvo perpus mažiau. Tikėtina, kad netolimoje ateityje į darbo bei finansų rinką žengsiančios naujos kartos ir bus orientuotos į tvarumą“, – tikina ir „Luminor“ fondų atstovas D. Svidleras.

„SEB investicijų valdymo“ atstovas P. Kabelis vertina, kad tvarių investicijų paklausą iš dalies didina patys instituciniai investuotojai.

„Iš kitos pusės – auga ir mūsų klientų susidomėjimas, kur ir kaip investuojami jų ateičiai atidėti pinigai. Klientui turėtų būti svarbu, kur investuojami jo pinigai, nes kaupimo pensijai laikotarpis yra labai ilgas (keli dešimtmečiai), o pinigai yra galingas finansinis įrankis, kurį sąmoningai naudodamas gali prisidėti prie geresnės ateities užtikrinimo tiek sau pačiam, tiek ateities kartoms“, – vertina P. Kabelis.

Kaip investavime suvokiamas tvarumas

Fondų valdytojai dažniausiai remiasi JAV agentūros MSCI sudaromais reitingais, kuriais įvertinamas skirtingų kompanijų atsparumas ilgalaikėms rizikoms: aplinkos, socialinės, ir valdysenos. Taip atsirado vadinamieji ESG principai vertinant investicijas – pagal angliškų sąvokų pirmąsias raides (environmental, social, and governance).

Tačiau patys fondų atstovai pripažįsta, kad prie vienodų standartų dar dirbama, rinkoje stokojama ir informacijos, ir sutarimo, kaip tokią informaciją vertinti.

Europos Sąjungos reglamente tvarios investicijos apibrėžtos kaip investicijos į ekonominę veiklą, kuriomis:

  • prisidedama siekiant aplinkosaugos tikslo, pavyzdžiui, tokios investicijos, kurios matuojamos pagrindiniais efektyvaus išteklių naudojimo rodikliais, tokiais kaip energijos, atsinaujinančiosios energijos, žaliavų, vandens ir žemės naudojimas, pagaminamų atliekų kiekis, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ar poveikis biologinei įvairovei ir žiedinei ekonomikai; investicijos į ekonominę veiklą,
  • kuria prisidedama prie socialinio tikslo įgyvendinimo, visų pirma investicijos, kuriomis prisidedama sprendžiant nelygybės klausimus, arba kuriomis skatinama socialinė sanglauda, socialinė integracija ir darbo santykiai, arba investicijos į žmogiškąjį kapitalą arba palankių ekonominių ar socialinių sąlygų neturinčias bendruomenes, su sąlyga, kad tokios investicijos nedaro reikšmingos žalos nė vienam iš šių tikslų,
  • o bendrovės, į kurias investuojama, laikosi gerosios valdymo praktikos, visų pirma, kiek tai susiję su patikimomis valdymo struktūromis, santykiais su darbuotojais, darbuotojų atlygio ir mokestinių prievolių vykdymu.