Dėl to pirmadienį į posėdį susirinko Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Spalio 19 dieną vykusiam balsavimui dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projekto priėmimo užsiregistravo 71 iš 141 Seimo nario. „Už“ balsavo 65, „prieš“ 3, dar 2 susilaikė. Projektą Seimui pateikė Sveikatos apsaugos ministerija.
Kaip pirmadienį komisijos posėdyje pasakojo Seime 2004–2005 metais dirbęs A. Gedvilas, dėl susiklosčiusios situacijos yra gauta Seimo informacinių technologijų specialisto išvada.
„Remiantis gauta informacija iš kanceliarijos veiklos administravimo departamento informacijos skyriaus analitiko programuotojo Ryčio Petronio, matoma, kad mano kortelė buvo įdėta anksčiau nei prasidėjo balsavimas.
Tai įvyko todėl, kad turėjau pasisakyti „prieš“. Registravimasis balsuoti nepaneigė sistemos klaidos galimybės todėl, kad po diskusijų balsavimo įranga nefiksuoja duomenų, kada buvo paspaustas vienas ar kitas balsavimo pultelio mygtukas.
Tuo labiau, kad turime patvirtinimą, kad kortelė buvo ištraukta dar vykstant balsavimui. Tai įrodo, kad nei registruotis, bei balsuoti neketinau. Manau, ydinga, kad kortelės ištraukimas neturi įtakos įrangos fiksuojamam rezultatui, todėl, kad kortelės ištraukimo faktas savaime reiškia apsisprendimą nedalyvauti balsavime ir rodo nebaigtą balsavimo procesą.
Todėl niekaip negalima daryti išvados, kad gali būti tvirtinamas registravimosi balsuoti mygtuko paspaudimo faktas. Kadangi įranga nefiksuoja tokių duomenų, tai negalima patvirtinti, kad buvo paspaustas mygtukas. Todėl darytina išvada, kad tai buvo įrangos sistemos klaida.
Sutinku su logiška išvada, kad kortelės neištraukimą būtų galima traktuoti kaip dalyvavimą posėdyje ir norą būti registruotu, o ne atvirkščiai. Kortelės ištraukimas rodo sprendimą nutraukti balsavimo procesą nedalyvauti jame ir pasišalinti iš balsavimo sistemos.
Įranga privalo ne tik suteikti galimybę pakeisti bet kokį balsavimo proceso veiksmą, kaip „už“, „prieš“ ar „susilaikau“, bet ir pačios registracijos momentą.
Tuo pačiu noriu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad po balsavimo buvo norėta pasisakyti nuo šoninio mikrofono apie iškilusią problemą, nes tai buvo veiksmas, lėmęs balsavimo rezultatus. Tačiau pirmininkaujantis Jurgis Razma pasitraukė iš posėdžio, neleisdamas pasisakyti dėl iškilusios problemos ir pateikti prašymą perbalsuoti itin aktualiu klausimu, taip galimai pažeisdamas statutą.
Būtina anuliuoti klaidingą mano kortelės registraciją ir balsavimą pakartoti remiantis Statuto 160 straipsnio 1 punktu“, – dėstė A. Gedvilas.
Jo nurodytame punkte rašoma: „Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Prezidentui, Seimo pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų“.
A. Gedvilas komisijos nariams dar aiškino, kad ginčas yra dėl to, kokia buvo jo valia.
„Aš ją išreiškiau ne tik pasisakydamas „prieš“, bet ir ištraukdamas kortelę. Tai vienintelis būdas pasitraukti iš posėdžio“, – sakė jis.
Mygtuko paspaudimas
Savo ruožtu komisijos narys Stasys Šedbaras pastebėjo, kad klausimas yra ne dėl kortelės ištraukimo, o dėl mygtuko paspaudimo.
„Jūs ne tai, kad įkišote ar ištraukėte kortelę – jūs paspaudėte vieną mygtuką. Jei paspaudėte nors vieną mygtuką, galite ramiai išeiti su kortele, bet sistema jau užfiksavo“, – sakė jis.
Tačiau A. Gedvilas tvirtino, kad mygtuko nespaudė.
„Aš to veiksmo neatlikau, mygtuko nespaudžiau. IT specialistas patvirtino, kad nėra tokių duomenų fiksuota“, – sakė jis.
Tuo metu komisijos narė Dovilė Šakalienė išdėstė, kad sistema užfiksavo, jog A. Gedvilo kortelė buvo ištraukta po 13 sekundžių nuo balsavimo pradžios.
„Įranga aiškiai užfiksavo, kad kolegos kortelė 13 sekundžių, prasidėjus balsavimui, buvo įdėta ir mygtukas buvo nuspaustas.
Įrangos gedimas nebuvo fiksuotas. Šioje situacijoje buvo aiškiai nustatyta, kad registracijos procesas įvyko.
Statute nėra numatytos galimybės perbalsuoti apeliuojant į užsiregistravusiųjų Seimo narių skaičių. Ar jis yra minimalus, ar aukštesnis – apie tai net nekalbama.
Vienintelis dalykas čia galbūt būtų galima reikalauti tyrimo, ar yra klastojami kompiuterinės technikos duomenys, ar kompiuterinė technika neveikia tinkamai ir niekas nesugeba to fiksuoti. Bet, kaip suprantu, bet kokie gedimai būtų fiksuoti šioje sistemoje“, – sakė ji.
Neleido pasisakyti
Komisijos narė Rita Tamašunienė pastebėjo, kad tuo metu posėdžiui pirmininkavęs J. Razma privalėjo suteikti A. Gedvilui teisę pasisakyti.
„Taip, dauguma anksčiau ar vėliau būtų priėmusi tą įstatymo projektą. Tačiau replika po balsavimo priklauso ir Seimo pirmininkas turėjo suteikti teisę“, – sakė ji.
Su šia pozicija sutiko ir komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
„Suteikti žodį Seimo pirmininkas galėjo. Galbūt situacija būtų išsisprendusi tame rytiniame posėdyje“, – pastebėjo ji.
D. Šakalienė dar sakė, kad dėl nuo mikrofono išsakytos nuomonės balsavimo rezultatai nėra keičiami.
„Nuomonė, išsakyta nuo mikrofono – kad nespėjo žmogus balsuoti, balsavo ne taip, kaip norėjo, supainiojo klaviatūrą ir t. t. yra tik fiksuojama protokolui, kad ji buvo išsakyta. Tačiau ja remiantis balsavimo rezultatai nėra keičiami.
Taip pat ir tais atvejais, kuomet yra tokia situacija, kai yra lygus balsavimas ar vieno balso skirtumas – tas skaičius yra fiksuojamas ir nuo jo galima prašyti perbalsuoti tik tuomet, kai tai buvo užfiksuota technikos“, – sakė Seimo narė.
Galiausiai Seimo Etikos ir procedūrų komisija balsavo dėl pasiūlymo, kad siekiant išsklaidyti abejones dėl galimai netikslaus balsų skaičiavimo Seimas svarstytų galimybę pakartoti balsavimą dėl įstatymo projekto priėmimo. Už tai buvo 4 komisijos nariai ir jam nepritarta.
Alternatyvus pasiūlymas, kuriam pritarė 6 nariai ir jis buvo priimtas, nurodė, kad balsavimo ir diskusijų sistemos įrangoje užfiksuota, jog per 13 sekundžių, kuomet Seimo nario A. Gedvilo kortelė buvo skaitytuve, registracija įvyko.
„Todėl priėmimo metu Seimo statuto nuostatos pažeistos nebuvo“, – nusprendė komisija.
Tam, kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas.
