„Po diskusijų ir viešų aptarimų su rinkos dalyviais bei visomis suinteresuotomis institucijomis skelbiame ir kviečiame operatorius dalyvauti aukcione, kuris rinkoje įtvirtins naujas technologijas ir jų pažangą, – pranešime teigė RRT direktorius Feliksas Dobrovolskis.

Aukcione bus siūlomi trys 20 metų trukmės radijo dažnių blokai: vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio iš 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų.

Pradinė kaina – 5 mln. eurų už 2x10 MHz pločio bloką ir 3 mln. eurų – už 2x5 MHz pločio bloką.

Aukciono dalyvis galės teikti kainos pasiūlymus tik dėl vieno radijo dažnių bloko.

Pagal aukciono sąlygas jo laimėtojai privalės teikti ne mažesnės kaip 30 Mb/s arba 15 Mb/s spartos (priklausomai nuo laimėto bloko dydžio) elektroninių ryšių paslaugas 80 proc. Lietuvos namų ūkių, tarptautiniuose transporto koridoriuose ir automobilių magistralėse, geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.

Nugalėtojai paslaugas privalės pradėti teikti per šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo dienos bent viename iš penkių didžiausių šalies miestų, o nuo 2024 metų pradžios – visuose penkiuose didžiausiuose miestuose.

Pagal šį pavasarį Seimo priimtas Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymų pataisas buvo apribota galimybė nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti diegiant 5G mobilųjį ryšį.

Lietuvos karinė žvalgyba Kinijos „Huawei“ dalyvavimą kuriant 5G tinklą yra įvardijusi kaip rizikos veiksnį dėl komunistinės Kinijos įstatymų, įpareigojančių bendroves dalytis informacija su valdžia.

Ryšio operatoriai, jau naudojantys šio kriterijaus neatitinkančią aparatūrą ir įrenginius, turės netinkamą įrangą pasikeisti iki 2025 metų pabaigos. Kitaip jie negalės pretenduoti į valstybės skiriamus radijo dažnius 5G ryšiui.

Susisiekimo ministerija, valstybės įstaigos bei telekomunikacijų bendrovės spalio 12 dieną pasirašė memorandumą dėl 5G plėtros Lietuvoje.

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, rinkos dalyviai iš esmės sutarė dėl pagrindinių 5G projekto vystymo gairių, todėl bus siekiama jį pripažinti valstybei svarbiu projektu siekiant gauti finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų plėtros 2021–2027 metų priemonės.

„Memorandumas reiškia, kad visi – ir rinkos dalyviai, ir reguliatoriai – turime bendrą tikslą – 100 megabitų per sekundę interneto greitį, kuris būtų prieinamas bent 95 proc. Lietuvos namų ūkių ir veiktų palei visus transporto koridorius“, – tuomet teigė susisiekimo ministras.

„Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims Petras Masiulis tuomet sakė, jog Lietuvos mobiliųjų tinklų operatoriai iš esmės pasirengę 5G plėtrai.

„Išskirtinės 5G charakteristikos leis teikti namų, biuro interneto paslaugas, kurių greitis sieks iki 1 Gb/s ir nenusileis šviesolaidiniam internetui. Technologijos vėlinimo nebuvimas įgalins dar didesnį pramonės automatizavimą, daugiau tikslių darbų nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, žemės ūkyje, kur technologinė pažanga vis dar menka, bei didžiulių perspektyvų turinti telemedicina“ , – sako „Bitė Lietuva“ vadovas Pranas Kuisys.

Pasak P. Kuisio, „bene svarbiausias dalykas – 5G tinklas leis sujungti milijonus daiktų, įvairiausių sensorių, kitų įrenginių, kurie palengvins mūsų darbą ir buitį. Tai ir įvairūs buities prietaisai, ir pramonės įrenginiai, transporto sistemų elementai ir pan. Žinoma, tai nors ir netolima, bet vis tik ateitis. O dabar reikia labai daug darbo ir dešimčių milijonų eurų investicijų, kad šios galimybės mus pasiektų kuo greičiau".

5G yra tos pačios 4G technologijos standarto naujesnė versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (50)