Taip pat tenka pripažinti, kad pokytis elektroninių atliekų kiekius paveiktų tik simboliškai – per metus pasaulyje susidarant apie 57 mln. tonų tokių atliekų, universalaus kroviklio įvedimas juos sumažintų maždaug 1 tūkst. tonų.
Rugsėjo pabaigoje Komisija pristatė pasiūlymus dėl Radijo įrenginių direktyvos, kuriuose numatomas suderintas elektroninių įtaisų krovimo prievadas.
„Tai leis vartotojams savo įtaisus įkrauti su tuo pačiu USB-C krovikliu, nepriklausomai nuo įtaiso prekės ženklo. Be to, suderinta greitojo įkrovimo technologija padės užtikrinti, kad skirtingi gamintojai nepagrįstai neapribotų įkrovimo spartos ir kad įkrovimo sparta būtų vienoda naudojant bet kokį įtaisui tinkamą kroviklį“, – nurodoma Komisijos pranešime.
Direktyvos pakeitimuose taip pat yra kroviklių ir elektroninių įtaisų pardavimo atsiejimas.
„Vartotojai galės įsigyti naują elektroninį įtaisą be naujo kroviklio. Tai leis apriboti be reikalo įsigyjamų ar nenaudojamų kroviklių skaičių. Manoma, kad sumažinus naujų kroviklių gamybos ir šalinimo mastą, elektroninių atliekų kiekis per metus sumažėtų beveik tūkstančiu tonų.
Be to, padės vartotojams sumažinti naujų įsigytų kroviklių skaičių ir sutaupyti 250 mln. eurų per metus, nes nebereiks pirkti nereikalingų kroviklių“, – skelbiama pranešime.
Pasiūlymą dėl Radijo įrenginių direktyvos peržiūros turės priimti Europos Parlamentas ir ES Taryba pagal įprastą bendro sprendimo teisėkūros procedūrą. 24 mėnesių pereinamasis laikotarpis, skaičiuojamas nuo priėmimo datos pramonės atstovams turėtų suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prieš pradedant naują tvarką taikyti.
„Europos vartotojai jau pakankamai ilgai reiškė nepasitenkinimą dėl jų stalčiuose besikaupiančių netinkamų kroviklių. Pramonei suteikėme pakankamai laiko savo sprendimams pateikti, o dabar atėjo metas imtis teisėkūros veiksmų dėl universaliojo kroviklio.
Tai svarbus laimėjimas ir mūsų vartotojams, ir aplinkai, jis dera su plačiais mūsų užmojais dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos“, – cituojama už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager.
Atliekas priduoda vangiai
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė „Delfi“ sakė, kad šią EK iniciatyvą vertina neabejotinai teigiamai.
„Manome, kad ji yra savalaikė ir naudinga vartotojams pirmiausia dėl patogumo, o tuo pačiu naudinga ir verslui, siekiančiam daugiau tvarumo savo veikloje. Turbūt kiekvienas esame daug kartų patekę į tokią padėtį, kai mobilusis telefonas išsikrovė, šalia neturime savo kroviklio, o kito gamintojo telefono įkroviklis tam netinkamas.
Taigi, vieno įkroviklio naudojimas būtų labai praktiškas sprendimas ir leistų vartotojams neišlaidauti naujo įrenginio pirkimui. Maža to, tai neabejotinai sumažins atliekų srautą, nes net įsigijus naują elektronikos įrenginį nereikėtų pirkti naujo kroviklio, ir sutaupys gamtos išteklių“, – dėstė ji.
Organizacijos duomenys rodo, kad gyventojai vangiai priduoda elektronikos atliekas ir jas linkę kaupti namuose.
„Skaičiuojama, kad vidutiniame Europos namų ūkyje 11 iš 72 elektroninių daiktų yra nebenaudojami arba sugedę. Vienas Europos gyventojas kasmet sukaupia vidutiniškai 4–5 kg nepanaudotų elektros ir elektroninės įrangos, kuri vėliau būna išmetama kaip nereikalingi daiktai. Prancūzijoje atliktas tyrimas parodė, kad nuo 54 iki 113 mln. mobiliųjų telefonų, sveriančių 10–20 tonų, tiesiog guli gyventojų namuose (stalčiuose ir kitose laikymo vietose). Tai reiškia, kad kartu su telefonais stalčiuose nugula ir elektroninių įtaisų krovimo prievadai“, – pasakojo A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Ji pastebėjo, kad elektronikos atliekos yra vienas sparčiausiai augančių atliekų srautų pasaulyje, kasmet padidėja 2 mln. tonų.
„Nors elektronikos atliekų kiekis grėsmingai auga, tačiau jų pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis. Europos Sąjungai įgyvendinant Žaliąjį kursą ir propaguojant žiedinę ekonomiką, reikalavimų dėl tvaresnių gaminių ir mažesnės jų įtakos aplinkai ateityje tik daugės. Klimato kaita taip pat primena, kad pasaulio visuomenė turi būti atsakingesnė vartotoja“, – sakė pašnekovė.
Pririšdavo vartotoją
A. Pakštaitė-Marcinkienė dar pastebėjo, kad perėjimas prie universalaus kroviklio gamintojams kainuos ir jie galimai turės praradimų.
„Pavyzdžiui, tik vienam mobiliojo telefono modeliui tinkamas kroviklis „pririšdavo“ vartotoją, o atsiradus universaliam įvadui to neliks. Tačiau ir pats verslas eina tvarumo ir gamtos išteklių tausojimo keliu, ieško būdų, kaip naujų produktų gamyboje panaudoti kuo daugiau perdirbtų žaliavų, kaip technologiškai sukurti gaminius, kad juos būtų galima lengviau remontuoti ir perdirbti.
Taigi, vargiai galima rasti argumentų, kodėl reikėtų tam priešintis, nes, jei atvirai, šiais laikais tai netgi būtų nemadinga, nors tokių pokyčių įgyvendinimas kainuotų daugiau.
Manau, kad gamintojai, kuriems svarbi yra ES rinka, prisitaikys – tik tam reikia laiko. Ateityje iš to naudos turės tiek gamintojai, tiek vartotojai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad reikia daugiau dėmesio skirti gyventojų švietimui apie tinkamą atliekų rūšiavimą ir pakartotinį gaminių naudojimą, sukurti patogią infrastruktūrą atliekoms priduoti. Lietuvoje turime visas sąlygas elektronikos atliekoms rūšiuoti“, – ragino elektronikos gamintojų ir importuotojų atstovė.
Savo ruožtu elektronikos platintojų asociacijos direktorius Linas Ivanauskas taip pat sakė, kad universalus USB-C kroviklis būtų vienas iš žingsnių, mažinant elektronikos atliekų kiekius.
„Kita vertus, šį žingsnį turėtų lydėti kiti šia kryptimi nukreipti veiksmai – gamintojų atsakomybė, komplektuojant gaminius, kurių komplektacijoje turėtų nelikti kroviklio, suteikiant galimybę šį daiktą įsigyti atskirai. Analogiškai reikėtų siekti tvarumo, kuriant tokių kroviklių dizainą – jausti atsakomybę už jų patvarumą ir perdirbimo galimybes. Lygia greta vartotojai turėtų būti edukuojami apie atsakingą vartojimą, kroviklių tausojimą, prailginant jų naudojimo laiką“, – aiškino jis.
L. Ivanauskas pastebėjo, kad pereinant prie universalaus USB-C kroviklio ne vienam gamintojui prireiks papildomų investicijų.
„Juk kroviklis – tai ne tik atskiras daiktas, jis yra siejamas su prietaiso prieiga, jungtimi. Vadinasi, teks koreguoti ne tik kroviklio, bet ir tam tikrų prietaiso detalių dizainą. Tad kiltų klausimas, ar šis į tvarumą nukreiptas žingsnis turėtų būti remiamas politinėmis priemonėmis ir ar visą problematiką reikėtų užkrauti gamintojams. Ar šia atsakomybe turėtų pasidalinti visos grandys, kurių viena būtų vartotojai, sumokantis už tvarumo pareikalavusias priemones didesnėmis gaminių kainomis? Klausimas kol kas lieka atviras“, – svarstė elektronikos platintojų atstovas.
Prieš dešimtmetį elektronikos rinkoje buvo apie 30 skirtingų kroviklių jungčių. Šiuo metu jų sumažėję iki maždaug 3. Pavyzdžiui, išskirtinį kroviklį naudoja „Apple“, anksčiau pasisakiusi prieš perėjimą prie universalaus standarto.
Norėtų daugiau
Vieno kroviklio direktyvą palaikė ir Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
„Ilgesnėje perspektyvoje šis sprendimas turėtų prisidėti prie mažėjančio elektroninių atliekų kiekio. Be to, gaminant bet kokį elektros ar elektronikos produktą, naudojami gamtos ištekliai ir sukuriama papildoma tarša, tad šis sprendimas turėtų prisidėti ir prie išteklių tausojimo, ir prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Be to, naujoji tvarka, kai visi krautume mobiliuosius telefonus vienodais krovikliais, būtų patogi ir patiems vartotojams. Įrenginiui neplanuotai išsikrovus, užtektų pasiskolinti kroviklį iš kolegos ar paprašyti šios paslaugos kavinėje. Dabar, kai mobilieji telefonai turi skirtingas krovimo jungtis, situacija kiek keblesnė“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak R. Lapinsko, šis sprendimas – tik lašas jūroje.
„Per šiuos metus pasaulyje susidarys daugiau nei 57 mln. tonų elektronikos atliekų, o kaip skelbia pati Europos Komisija, ši universalių kroviklių iniciatyva galėtų sumažinti elektroninių atliekų kiekį vos 1 tūkst. tonų kasmet.
Kiekvienas žingsnis žalesnės ateities link yra svarbus, bet tam, kad pasiektume realių pokyčių, būtina imtis daugiau ir platesnio masto veiksmų, kurie užtikrintų efektyvų žiedinės ekonomikos įgyvendinimą. Visų pirma, skatinant produktų ilgaamžiškumą ir gaminant elektronikos įrenginius taip, kad sugedus būtų galima juos taisyti, perdirbti ir panaudoti dar kartą.
Vis dar daug problemų slypi ir atliekų surinkimo bei perdirbimo srityse. ES vidutiniškai perdirbama maždaug 40 proc. elektronikos atliekų. Kai kurios šalys čia demonstruoja labai gerus rezultatus, pavyzdžiui, EK duomenimis, Estija perdirba beveik 70 proc. šio tipo atliekų, tuo metu Lietuvos rodiklis perpus mažesnis (t.y. 35 proc).
Pozityviai nuteikia tai, kad elektroninių atliekų susidarymo mažinimas yra vienas iš ES tikslų, o kai kurios priemonės šiam tikslui pasiekti jau yra numatytos ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane, kuriuo žadama paskatinti mūsų gamybos ir vartojimo įpročių transformaciją“, – sakė R. Lapinskas.
