Pasak G. Nausėdos, valstybės institucijos ir pareigūnai turi reaguoti į pranešimus apie žalą gamtai, sakoma Prezidentūros pranešime dėl veto Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo pataisoms.

Anot jo, prezidentas remia įstatymo nuostatas, kurios „leis stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nesutinka su nuostatomis, suteikiančiomis galimybę nereaguoti į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus dėl institucijos išteklių ribotumo ar darbo organizavimo trūkumų“.

G. Nausėdos nuomone, tai neprisideda prie aplinkos apsaugos veiksmingumo, visuomenės įsitraukimo bei pilietinės galios didinimo.

„Daug gamtosaugos pažeidimų pamato ir apie juos informuoja aktyvūs ir sąmoningi piliečiai. Todėl turime stiprinti pasitikėjimą aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, aplinkosaugos pareigūnais ir raginti visuomenę būti dar aktyvesnę, siekiant išsaugoti mūsų saugią ir švarią aplinką“, – pranešime cituojamas prezidentas.

Šalies vadovas siūlo įstatyme atsisakyti nuostatų, pagal kurias Aplinkos apsaugos departamentas galėtų nereaguoti į pranešimus apie galimus pažeidimus.

Seime svarstant pataisas buvo pritarta aplinkos ministro Simono Gentvilo siūlymui, kad reaguojant į pranešimus dėl galimų aplinkos apsaugos pažeidimų būtų įvertinamas informacijos pagrįstumas ir grėsmė saugomai vertybei.

Ministras argumentavo, kad Aplinkos apsaugos departamentas gauna daug nereikšmingų pranešimų, todėl reaguoti į kiekvieną nėra žmogiškųjų resursų, stringa planiniai patikrinimai.

Seimo opozicijos atstovai siekė grąžinti dabartiniame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme galiojančią nuostatą, kuri įpareigoja aplinkosaugininkus reaguoti į kiekvieną pranešimą apie galimą pažeidimą, tačiau tam neužteko balsų. Opozicija nuogąstavo, kad suteikus ministrui teisę nustatyti, į kuriuos pranešimus būtų reaguojama, atveriama landa korupcijai.

„Džiaugiuosi, kad prezidentas, kitaip nei valdančioji dauguma, išgirdo mūsų nuogąstavimus, jog ministro įsakymu spręsti, į kuriuos aplinkos apsaugos pranešimus reikia reaguoti, o į kuriuos ne, yra mažų mažiausiai keista, o taip pat dvelkia biurokratizmu ir korupcija“, – prezidento veto komentavo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.

„Vienasmeniai sprendimai, sudarant sąlygas nereaguoti į iškvietimus, sumažintų pasitikėjimą aplinkos apsauga. Nors bendras įstatymas buvo labai reikalingas ir jį palaikiau komitete, tačiau ministro paskutinę minutę pateiktos STT filtro nepraėjusios ir neskaidriai atrodančios pataisos kompromitavo visą įstatymą“, – frakcijos pranešime cituojamas T. Tomilinas.

Socialdemokratas Linas Jonauskas sako, kad prezidento veto yra „pamoka aplinkos ministrui neardyti to, kad buvo sukurta stiprinant aplinkosaugos kontrolę“.

„Atveriama galimybė Aplinkos apsaugos departamentui spęsti savo nuožiūra, kuris pranešimas vertas reagavimo ir patikrinimo, tik dar labiau sumažintų pasitikėjimą valstybine aplinkos apsaugos kontrole, kuri ir taip išgyvena ne lengviausius laikus. Džiaugiuosi, kad prezidentas stebi situaciją ir vetuoja įstatymą, kuris yra žalingas aplinkosaugai“, – frakcijos pranešime cituojamas L. Jonauskas.