Ieško sieto motyvuotiems
Užimtumo tarnyba stveriasi už galvos: per metus ilgalaikių bedarbių tiek Lietuvoje, tiek Panevėžyje padaugėjo kone dvigubai. Tačiau darbdaviams vienu didžiausių rūpesčių išlieka darbuotojų stygius, regis, įmonės net savotiškai varžosi, kurios darbo skelbimas bus kūrybiškesnis.
Darbo rinkoje artėjant prie aklavietės, Vyriausybė bando ieškoti būdų, kaip atsijoti darbo ieškančiuosius nuo tų, kuriems nedarbas tapęs savotiška profesija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymą nuo Užimtumo tarnybos nuimti socialinių išmokų ar sveikatos draudimo dalybų naštą. Ji vykdytų tik savo tiesioginę funkciją – motyvuotiems bedarbiams padėtų susirasti pragyvenimo šaltinį.
Ministerija pastebi, kad šiuo metu laisvų darbo vietų lyg ir netrūksta, bet ir bedarbių gretos niekaip neretėja. Dalis pastarųjų neatitinka darbdavių prašomos kvalifikacijos, neturi motyvacijos įsidarbinti, o į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik dėl socialinių pašalpų, nemokamo privalomojo sveikatos draudimo (PSD).
Kroviku nepadirbo
Kad Užimtumo tarnyba reikalinga ne darbui susirasti, o pašalpoms susirinkti, pripažįsta „Sekundės“ kalbintas penkiasdešimtmetis panevėžietis Romualdas. Jis prisistato esantis „totalus bedarbis“ – Romualdo nedarbo stažas siekia net dvidešimt metų.
„Esu registruotas Užimtumo tarnyboje, kad pas gydytojus galėčiau eiti nemokamai. Dirbti visai nenoriu, nereikia man to darbo. Tiesiai tarnybos darbuotojoms sakau, kad mato mano snukį ir geriau nevargti pildant krūvas popierių, vis tiek nebus naudos – darbdavys greitai išmes“, – atvirai rėžia bedarbis ir priduria, kad turi silpnybę alkoholiui.
Velnio lašuose nuskendo ir jam surastas darbas viename didžiųjų Panevėžio prekybos centrų. Romualdas buvo paskirtas kroviku alkoholio skyriuje. Tokioje vietoje ilgai neištvėrė.
Pasak panevėžiečio, gal parduotuvės apsaugos darbuotojai ir nebūtų pastebėję jo prasukto konjako butelio, jei prisiragavęs tokio gėrimo ir apgirtęs nebūtų pradėjęs kibti prie kolegių moterų. Atsukę vaizdo kamerų nufilmuotą medžiagą, apsaugininkai greitai išsiaiškino bendradarbio pasikeitimo priežastis.
Romualdas tuoj pat buvo atleistas ir grįžo į bedarbių sąrašą Užimtumo tarnyboje. Jis džiaugiasi, kad per karantiną dar gavęs ir darbo paieškos išmokas.
Panevėžietis pragyvenimui papildomai prisiduria nelegaliai talkindamas statybininkams kaip jų pagalbinis darbininkas. Jis pasakoja už darbo dieną gaunantis 30 eurų ir neturintis jokios atsakomybės už pravaikštas.
Per daug galimybių
Darbuotojų interesus ginančios Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos vienas vadovų panevėžietis Egidijus Gedvilas neužstoja tokių nemotyvuotų bedarbių kaip Romualdas. Pats dirbdamas socialiniu darbuotoju Panevėžio socialinių paslaugų centre jis teigia matantis Lietuvos realybę: auga etatinių bedarbių karta.
„Užuominas apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymus mačiau, bet dar nesu su jais gerai susipažinęs. Sutinku, kad Užimtumo tarnyboje tikrai yra piktnaudžiaujančių klientų, tarp jų neretas – ilgalaikis bedarbis“, – teigia E. Gedvilas.
Jo nuomone, dirbti su nemotyvuotais žmonėmis sunku, kaip ir turinčiais priklausomybę. Tokie bedarbiai gauna visas galimybes tiek susirasti darbą, tiek pragyventi iš valstybės pagalbos. Ir dažnas pasirenka tik pastarąją pagalbą.
„Susiduriame su siena. Vienoje jos pusėje tie, kurie dirba, mokesčius valstybei moka ir tuos pačius bedarbius, pašalpinius išlaiko. Kitoje pusėje – kurie mūsų vargu naudojasi ir nieko nedaro.
Liūdniausia, kai tenka matyti šeimas, net negalvojančias apie darbą ir to mokančias atžalas – auga bedarbių kartos“, – pasakoja E. Gedvilas.
Profesinės sąjungos atstovas tvirtina palaikantis bet kokį būdą, kuris leistų pamatuoti tikrąją Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių motyvaciją.
„Jei nerandi darbo, galima mokytis, kelti kvalifikaciją. Svarbu – paties žmogaus noras“, – pabrėžia E. Gedvilas.
Anot jo, verta prisiminti pirmuosius metus Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai bedarbiai negaudavo jokios socialinės pagalbos ir vertėsi kaip išmanė.
„Dabar valstybė turi didžiulį pagalbos paketą: nuo to, kaip išsiugdyti būtinus socialinius įgūdžius namuose, iki įdarbinimo, nuolatinių konsultacijų, pašalpų, kiekvieno apšokinėjimo. O finalas – žmogus sako, kad jam labai gera nedirbti ir jis nė nesiruošia keistis“, – atsidūsta E. Gedvilas.
Darbo rinka keitėsi iš esmės
Užimtumo tarnybos specialistai pasakoja, jog į ją kreipiasi įvairių tikslų vedami klientai.
„Daugumos registracijos tikslas – rasti darbą. Kitų tikslas – įgyti kvalifikaciją, persikvalifikuoti arba susikurti sau darbo vietą. Tačiau dalis klientų yra praradę motyvaciją dirbti, turi sveikatos problemų, žalingų įpročių arba tiesiog linkę gyventi iš socialinių pašalpų“, – teigia tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Motyvacija dirbti, anot jos, paprastai proporcingai krenta ilgėjant laikui, praleistam be darbo.
Panevėžio užimtumo tarnybos duomenimis, iš joje registruotų bedarbių – Aukštaitijos sostinės gyventojų 15 proc. priskirtini ribotų įsidarbinimo galimybių žmonėms. Iš bedarbių, gyvenančių Panevėžio rajone, tokių – net 31,3 proc. Tarp priežasčių, lemiančių ribotas galimybes, yra ir darbo motyvacijos stoka.
„Vienareikšmiško atsakymo, kodėl ilgalaikiai bedarbiai neįsidarbina, nėra. Pandemijos laikotarpiu – per pusantrų metų iš esmės pasikeitė situacija darbo rinkoje. Prastovose buvę darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, negalėję dirbti dėl apribojimų, persvarstė savo karjeros tolesnes galimybes. Kai kurie nusprendė nebegrįžti į buvusį darbą dėl per mažo atlyginimo, darbo sąlygų ar sunkaus darbo, ypač vyresnio amžiaus darbuotojai ėmė vengti kontaktų dėl baimės susirgti“, – apie pokyčius darbo rinkoje aiškino M. Jankauskienė.
Skaičiai šokiruoja
„Darbo ieškančių asmenų registracijos Užimtumo tarnyboje pagrindinė priežastis turi būti susirasti darbą arba, pasinaudojus aktyvios darbo rinkos priemonėmis, sugrįžti į aktyvią veiklą“, – pabrėžia M. Jankauskienė.
Tačiau, tarnybos duomenimis, iš joje registruotų panevėžiečių net 40,3 proc. sudaro ilgalaikiai bedarbiai, tarp nedirbančiųjų rajone tokių – 48,1 proc.
Ilgalaikiu bedarbiu laikoma, jei žmogus iki 25 metų Užimtumo tarnyboje registruotas šešis ir daugiau mėnesių, o vyresnis nei 25 m. – metus ir ilgiau.
Registruotų ilgalaikių bedarbių vidutinis amžius siekia 45 metus. Beveik 30 proc. tokių bedarbių nėra įgiję jokios kvalifikacijos.
Įdomu, kad dar pernai spalį Panevėžio bedarbių gretose ilgalaikiai tesudarė 18,3 proc., rajone – 22,4 proc.
