„Ne, negirdėjau (...) Čia yra įmonių vidaus reikalai. Verslo sprendimas, kurį įsivertina pagal savo parduotuvių specifiką, lankomumą“, – LRT radijo laidai „Ryto garsai“ penktadienį teigė R. Vainienė.

Mažesnės, iki 1,5 tūkst. kv. metrų parduotuvės ir turgavietės, aptarnaujančios pirkėjus be galimybių paso, nuo penktadienio reguliuos jų srautus ir turės užtikrinti bent 30 kv. metrų prekybos plotą vienam žmogui.

Iki šiol didžiojoje dalyje „Lidl“ parduotuvių galimybių paso neprašyta, nes jų prekybos plotas vidutiniškai siekia apie 1,4 tūkst. kv. metrų.

BNS anksčiau rašė, kad prekybos tinklas „Iki“ parduotuvėse, kuriose nereikia galimybių paso, ketina reguliuoti pirkėjų srautus pagal krepšelius, „Maxima“ teigė, kad galimybių pasas ar kiti jam prilyginami dokumentai bus tikrinami tik tose parduotuvėse, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų, o mažesnėse parduotuvėse bus ribojami pirkėjų srautai. „Norfos“ prekybos tinklas taip pat žada reguliuoti pirkėjų srautus.

„Rimi“ nurodė, kad kiekvienos tinklo parduotuvės situacija vertinama atskirai, kaip įgyvendinti reikalavimus.

„Norfos“ tinkle yra apie 110 iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto parduotuvių, „Iki“ – 216, „Maximos“ – apie 175, „Lidl“ – 56.