Atsilieptų degalinių tinklams
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys laidoje „Delfi tema“ kalbėjo, jog mūsų šalies ekonomika bei verslas dar nėra pasiruošę valdžios užmojams kategoriškai kelti degalų akcizus.
Pasak jo, vertinant tai, kad tikslas – elektromobilizacija, Lietuvoje šiandien tam dar trūksta tinkamai išvystytos infrastruktūros.
„Elektromobiliai tikrai neišgelbės“, – sakė jis.
Degalinių atstovas, kalbėdamas apie dyzelino akcizo didinimą, pateikė kitą siūlymą, kuris, anot jo, taip pat būtų galimas.
„Jeigu jie nori sulyginti benzino ir dyzelino akcizus tam, kad skatintų švaresnio iškastinio kuro naudojimą, tai kodėl einama tuo keliu didinant akcizą dyzelinui?
Galima mažinti akcizą benzinui ir pasieksime tą patį rezultatą. Tada benzinas bus pigesnis ir žmonės pirks daugiau švaresnių automobilių, gal vėl montuos dujas, kaip buvo anksčiau. Tų kelių yra įvairiausių ir nebūtinai tik didinimo principu“, – svarstė jis.
Paklaustas, kokį poveikį dyzelino akcizo didinimas turėtų degalinių tinklams, V. Šukys aiškino, jog kol kas tai pasakyti sunku, tačiau jei žmonės degalų trauks piltis į kaimynines šalis arba mažiau važinės automobiliais, degalinių apyvartos mažės.
„Kiekvienas pabrangimas, kiekviena ekonominė sankcija duoda tam tikrus rezultatus.
Kaip bus po metų, 2023-aisiais, pasakyti sunku. Kad žmonės persiorientuos į kitokį transportą, to tikrai nebus.
Jeigu pabrangus dyzelinui sumažės žmonių judėjimas, degalinėse mažės apyvartos. Komerciniame transporte kils paslaugų kainos. Ekonomikai tai atsilieps skaudžiai.
Praėjusios krizės metu ekspromtu ir nesitarus buvo padidintas dyzelino akcizas. Jeigu gerai pamenu, jis prasilaikė maždaug pusmetį ir Vyriausybei teko jį atšaukti tam, kad subalansuotų rinką“, – sakė jis.
Brangs prekės ir paslaugos
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas skaičiavo, jog pabrangus dyzelinui didžiausias pasekmes pajus vartotojai.
„Pirmiausia pradės brangti kuras, tada brangs paslaugos išvežiojant prekes, išvežant gaminius į Europą.
Jau turėjome įdomią pamoką su praėjusia krize ir galiu pasakyti tai, kad tada visi vežėjai degalus pradėjo piltis Lenkijoje. Dabar dar norima padidinti ir kelių mokestį ir mums visada kyla klausimas, o kur nukeliauja tas akcizas, kurį sunešame dabar? Jau 30 metų sunešinėjame pinigus ir tam tikrai turėjo būti pinigų biudžete“, – sakė jis.
Vežėjų atstovas tikino pritariantis siūlymui, jog vietoj dyzelino akcizo kėlimo verčiau reikėtų mažinti akcizą benzinui.
„Taip mes esame sutaupę 140 mln. Eur iš CO2 ir tie pinigai yra fonde. Būtų galima tą pabrangimą amortizuoti iš fondo, kuris yra sukauptas. Savo šalyje turime jaustis komfortabiliai“, – teigė jis.
Z. Buivydas aiškino, kad akcizo didinimas kirstų visoms vežėjų įmonėms.
Degalus pilsis Lenkijoje
V. Šukys laidoje kalbėjo neabejojantis, kad lietuviai, pabrangus degalams mūsų šalyje, jų vyks į Lenkiją.
„Piliečiai šiai dienai į Lenkiją važiuoja pirkti pigaus alaus, jau neskaitant, kad perka žalią mėsą ir paskui ją užsišaldo.
Vykdami apsipirkti jie tikrai nuvažiuos tuščiu baku degalų, o ten tikrai prisipils pilną baką ir taip sėkmingai važinės, jau nekalbant apie pasienio gyventojus.
Visi staigūs pokyčiai vyksta sniego gniūžtės principu ir jeigu pokytį darome vienoje vietoje, tai reikia įvertinti, kad pokyčiai galimi ir kitose vietose.
Prisiminus praėjusią krizę iš lenkų buvo tam tikri pasakymai, kad reikia kažkam Suvalkuose net pastatyti paminklą, todėl, kad Lenkijos ekonomika buvo pakelta“, – kalbėjo jis.
Z. Buivydas taip pat pridūrė, jog taip per praėjusią krizę elgėsi ir degalus Lenkijoje pylėsi ir patys vežėjai.
„Mes taip ir darėme. Jeigu mes ir toliau eisime tokiais žingsniais naikindami kvotas, išvarinėdami vežėjus, tai nebeužteks aikščių, kur statyti paminklus tiems, kurie gerins Lenkijos biudžetą.
Primenu, kad praėjusios krizės metu Lietuvoje niekas nebesipylė degalų jau nekalbant apie tranzitinius automobilius. Lenkijos valstybė labiau galvoja apie savo biudžeto surinkimą nei mūsų“, – sakė jis.
