„Išlaikytas VVĮ veiklos stabilumas sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu yra nuoseklių valdysenos pokyčių rezultatas. Džiaugiuosi, kad kryptingi žingsniai VVĮ pertvarkos linkme šiandien, kai susiduriama su didžiuliais ekonominiais iššūkiais, duoda ne tik apčiuopiamos grąžos valstybei, bet, svarbiausia, užtikrina Lietuvos žmonėms nenutrūkstamą svarbių socialinių paslaugų palaikymą“, – pabrėžia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pirmą pusmetį VVĮ uždirbo 1,4 mlrd. EUR pajamų, t. y. 15,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendras VVĮ grynasis pelnas sumažėjo 0,6 proc., arba 0,7 mln. eurų.

VVĮ portfelio neigiamam pelno pokyčiui daugiausia įtakos turėjo energetikos sektoriaus įmonių grynojo pelno susitraukimas 32 proc. Energetikos sektoriuje veikiančių įmonių grynojo pelno dalis bendrame VVĮ portfelyje mažėjo nuo 80 proc., iki 54,7 proc.

Itin smarkiai nuo COVID-19 pandemijos ir toliau paveiktas išlieka susisiekimo sektorius. Nors 2021 metų pirmą pusmetį susisiekimo sektoriaus įmonių grynasis pelnas augo daugiau nei 2 kartus, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, tačiau palyginus su 2020 metų pabaiga, susisiekimo sektoriaus įmonių grynasis rezultatas yra kritęs beveik 3 kartus.

Miškininkystės sektoriui priskiriama VĮ Valstybinių miškų urėdija per pirmą šių metų pusmetį uždirbo 3 kartus daugiau grynojo pelno, nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais ir laikotarpio pabaigoje fiksavo 20,1 mln. EUR pelną. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusi žaliavinės medienos pardavimo kaina.
Kitų įmonių sektoriaus grynasis pelnas, sudaręs 9,4 proc. viso VVĮ grynojo pelno, padidėjo 83,6 proc., iki 11,4 mln. EUR.

VVĮ portfelio veiklos pelningumo rodikliai išliko stabilūs – paskutinių 12 mėnesių VVĮ portfelio turto grąža ROA siekė 3,0 proc., kai prieš metus – 2,8 proc., o nuosavo kapitalo grąža ROE išliko lygi 5,8 proc.

„Nepaisant pakankamai stabilių rezultatų, labai svarbu nesustoti vietoje ir toliau tobulėti kelyje į skaidrų ir efektyvų VVĮ valdymą. Sieksime prisidėti prie efektyvesnio VVĮ valdymo ir aukštesnių rodiklių vykdant joms priskirtas funkcijas, aktyviai dalyvauti rengiant valstybės valdomų įmonių veiklos matavimo rodiklių koncepciją.

Ja siekiama užtikrinti ekonomiškai pagrįstų VVĮ finansinių tikslų nustatymą ateinančiam trejų metų laikotarpiui, kai vieną kapitalo kainų rodiklį pakeis kompleksiniai rodikliai, apimantys pelno, dividendų ir kapitalo struktūros tikslus, – teigė Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius.

2021 metų birželio pabaigoje VVĮ portfelio apskaitinė turto vertė siekė 13,8 mlrd. EUR – 0,9 proc., arba 124,0 mln. eurų daugiau nei 2020 metų pabaigoje. Iš viso per 2021 metų pirmąjį pusmetį valstybė valdė 49 įmonės. Jose dirbo 31 191 darbuotojas – 1 068 darbuotojais arba 3,3 proc. mažiau nei prieš metus.

Valdymo koordinavimo centras yra Vyriausybės įsteigtas analitinis bei gerosios valdysenos principų įgyvendinimo centras, siekiantis užtikrinti nuoseklų ir profesionalų VVĮ valdymą. Centro vykdomos funkcijos apima platų VVĮ veiklos koordinavimo spektrą: nepriklausomų valdybos narių atranką, strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą, analitinių ataskaitų rengimą ir VVĮ veiklos viešinimą, pagalbą formuojant VVĮ sektoriaus politiką bei konsultacijas gerosios valdysenos diegimo klausimais. Taip pat Valdymo koordinavimo centras stebi ir analizuoja bei reguliariai rengia apibendrintąsias SVĮ veiklos ataskaitas.

Valdymo koordinavimo centras atstovauja Lietuvai EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje.