Galutiniame balsavime Seime „už“ tokį siūlymą balsavo 65 Seimo nariai, „prieš“ – 2, susilaikė – 3. Seimui priėmus pataisą, ją turės patvirtinti arba vetuoti prezidentas Gitanas Nausėda.

Opozicija bandė sukliudyti balsavimui išsitraukdama korteles – tačiau balsavime užsiregistravo 71 Seimo narys, mažiausias galimas skaičius įstatymo priėmimui.

Pataisa apibrėžia, kad privalomi testai bus finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis. Išskiriami atvejai, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų – tuomet testus apmokėtų valstybė.

Darbuotojams mokėti už testus, atliekamus kas 7-10 dienų, reikėtų pradėti nuo gruodžio 1-osios dienos.

Antigeno testų kainos laboratorijose šiuo metu prasideda nuo 20-ies eurų, tačiau Sveikatos ministerija skaičiuoja, kad jie galėtų kainuoti apie 13 eurų. Per mėnesį reikėtų bent trijų testų, tad iš atlyginimo tam reikėtų skirti apie 40-70 eurų. Testų kainos skirtingose įstaigose svyruoja reikšmingai, apie tai rašė „Delfi“.

Aurelijus Veryga siūlė palikti testų finansavimą valstybės lėšomis: „Manome, kad ne laikas yra atsisakinėti tokių priemonių, kurios veikia nuo pat pandemijos valdymo pradžios“.

„Patys valdantieji pripažįsta, kad tai yra vienas iš būdų tiesiog, kaip profilaktinė priemonė. Ir dabar atmetant mūsų argumentus, aš manau, tai yra visiškai neteisinga. Testavimas, niekas neginčija, ir užsienio valstybėse, yra viena iš pagrindinių priemonių stabdyti koronaviruso infekcijas“, – kalbėjo ir Rimantė Šalaševičiūtė.

Premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad labai svarbi aplinkybė nuo pandemijos pradžios yra pasikeitusi – anksčiau nebuvo vakcinų, o dabar galimybę pasiskiepyti turi kiekvienas. Anot jos, iki gruodžio 1 dienos dar yra pakankamas laikas nueiti ir pasiskiepyti.

Devynių balsų trūko, kad A. Verygos pasiūlymas būtų priimtas – „už“ balsavo 60 parlamentarų, kai prieš buvo 48, o susilaikė 21 parlamentaras.

Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė siūlė nemokamus testus palikti bent studentams, besimokantiesiems.

„Noriu priminti, kad prasidėjus mokslo metams, Vyriausybė buvo padariusi išlygą studentams ir jų testai galiojo lygiai tiek pat kiek ir dėstytojų, pusantro mėnesio“, – kalbėjo I. Šimonytė ir akcentavo, kad vakcinos yra nemokamos. Anot jos, aukštosiose mokyklose nėra nustatytas privalomas studentų testavimas, dėl to nusprendžia aukštosios mokyklos.

Po balsavimo Seimas atmetė siūlymą studentams palikti nemokamus testus: „už“ buvo 60 parlamentarai, prieš – 41 , o susilaikė 26.

Valius Ąžuolas ir kiti parlamentarai siūlė įsigaliojimą nukelti vėlesniam laikui, iki kitų metų pavasario.

„Gaila, kad kolegos nuvertina testavimą kaip priemonę ir mokamas testavimas yra apribojamas, tai yra dar vienas visuomenės supriešinimas. (...) Mes siūlome pavėlinti pataisų įsigaliojimo datą ir nustatyti 2022 m. gegužės 1 dieną“, – siūlė A. Veryga.

Tačiau Seimas ir tokią korekciją atmetė.

Siūlymai sulaukė daug priešpriešos

Seimo opozicijos atstovai kelis kartus teikė alternatyvius siūlymus keisti įstatymą taip, kad prievolė sumokėti už privalomus testus liktų valstybei.

Taip pat opozicija dalijo patarimus, kad galėtų būti įvesti skiepadieniai, toliau teikiami valstybės apmokami testai. Vyriausybė skaičiuoja, kad dėl šio pakeitimo sutaupytų 19 mln. eurų. Svarstymo metu opozicija kėlė abejones, kad žala gali būti didesnė dėl to, kad darbuotojai gali palikti darbovietes ir kreiptis į užimtumo tarnybą

Nepaisant opozicijos pastangų, nepavyko pasiekti, kad darbdaviai galėtų darbuotojui suteikti apmokamą laisvadienį po skiepo – plačiau apie tai rašo „Delfi“.

Profesinės sąjungos laikėsi pozicijos, kad privalomus testus turėtų apmokėti darbdavys, mat taip numatyta Darbo kodekse.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) akcentavo, kad dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų.

„LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius ir neproporcingus, toks įstatymo pakeitimas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo, bei nepasitikėjimo skatinimo“, – rašyta pastabose, privalomi testai lyginti su priverstiniu skiepijimu.

Tačiau verslo atstovai profsąjungų siūlymams priešinosi ir vertino, kad testų kainą tektų įskaičiuoti į produktų ir paslaugų kainas.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį patikino, kad iš biudžeto apmokamos išlaidos testams negali tęstis neribotai, rašė BNS.

„Dabar turime visiems prieinamų vakcinų, jų yra sočiai, kad visi turėtų galimybę pasiskiepyti, ir dėl to kai kurių žmonių pasirinkimas nesiskiepyti biudžeto lėšomis vis dėlto turi turėti ribas ir siūlome, kad tos ribos būtų gruodžio 1 diena. Toliau tie testai būtų apmokami žmonėms, kurie dėl medicininių sumetimų, kažkokių diagnozių neturi galimybių skiepytis, ir jie ir toliau būtų testuojami“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Anksčiau dalis net ir dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovų siūlė palikti valstybės apmokamus testus, tačiau prieš sprendimą Liberalų sąjūdžio frakcija išsakė palaikymą sprendimui, kad testai nebebūtų kompensuojami.

Frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas vertina, kad valstybė negali mokesčių mokėtojų pinigais apmokėti privalomų testų visiems. Be to, Lietuva, anot jo, išlieka šalimi, kurioje ribojimai vieni švelniausių, nors mirtingumas ir sergamumas – vieni aukščiausių Europoje.

„Valstybė neturėtų remti visų skeptikų, mokėdama už privalomą testavimą. Valstybė suteikia visas sąlygas pasiskiepyti, užkertant kelią pandemijos plitimui. Todėl žmonės, atsisakę skiepo, turėtų patys prisiimti atsakomybę ir susimokėti už privalomą testavimą. Dabar turime tokią situaciją, kai trečdalis visuomenės, dėl tik jiems suprantamų priežasčių atsisakiusių skiepytis nuo COVID-19, paralyžiuoja visą sveikatos sistemą. Lovos ligoninėse užimtos, darbuotojų trūksta, dėl perpildytų ligoninių atšaukiamos ir planinės operacijos. Reikia pripažinti, kad ateis diena, kai tie patys skeptikai turės prisiimti atsakomybę už savo ir jų artimųjų sveikatą, nes tiesiog nebeliks kam suteikti skubios ir būtinos pagalbos“, – kalba E. Gentvilas.

Jis tikino, kad Lietuva neturėtų švaistyti pinigų tiems, kurie piktybiškai vengia skiepytis: „Jei nenori skiepytis, būk geras, susimokėk už testą“.

Remigijus Žemaitaitis tikino, kad šis sprendimas yra „vinis į konservatorių grabą“, dėstė niekaip negalįs suprasti valdančiosios daugumos neiti į derybas: „Tarp mūsų Seimo narių rasite gerą „desiatką“, kurie nėra pasiskiepiję“.

Mindaugas Lingė tikino, kad kas valandą nuo COVID-19 Lietuvoje miršta žmogus, o nemokami testai yra paskata nesivakcinuoti, todėl kvietė palaikyti pakeitimus: „Geriausiai asmeniškai žmones vakcinuotis skatina dvi priežastys: arba išaugusių mirčių skaičius, arba gausėjantis pasiskiepijusios artimos aplinkos skaičius. Vieni skiepijasi iš baimės, kiti – iš gero pavyzdžio.“

Kas privalo testuotis kas 7-10 dienų

Kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi tie darbuotojai, kurie nepasiskiepiję ar nepersirgę COVID-19 ir neturi imuniteto, bei dirba tose srityse, kurių sąrašą tvirtina Vyriasybė

Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.

Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas ir šių veiklų bei sričių atstovams:

  • asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
  • socialinės paslaugos ir veikla;
  • švietimo paslaugos ir veikla;
  • laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
  • vaistinių darbuotojų veikla;
  • krovinių tarptautinio vežimo veikla;
  • viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
  • viešojo administravimo subjektų veikla;
  • profesinė karo tarnyba;
  • veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
  • gamybos įmonių darbuotojų veikla.

Testuotis nereikia tiems darbuotojams, kurie paskiepyti pagal pilną vakcinavimo programą, yra persirgę COVID-19, arba turi imunitetą šiai ligai, patvirtintą antikūnų tyrimu.

Priėmus pataisą, nuo gruodžio 1 dienos už testus mokės patys darbuotojai. Taip siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą, paskatinant skiepijimąsi.