Jo nuomone, šiuo metu trūksta ne produktų, o žmonių, kurie galėtų pristatyti tuos produktus vartotojams. Tą esą liudija ir miestuose matomi reklaminiai skelbimai.

„Vilniaus centre eini, kur yra pačios brangiausios vietos, prie Katedros stovi skelbimas, stovai reklaminiai. Ir tuose reklaminiuose stovuose seniau puikuodavosi produktai vienokie ar kitokie, „pirk šitą, pirk šitą“, o šiandien stovi berniukas su dubeniu ant galvos, pridėtu vaisių ar daržovių, ir sako: „ateikite dirbti kurjeriais“, – sako K. Jusčius.

Pasak K. Jusčiaus, ypač didelis darbuotojų trūkumas jaučiamas aptarnavimo ir kituose sektoriuose, kuriuose atlyginimai mažiausi, kadangi po pandemijos suvaržymų nesugrįžo daug tuos darbus dirbusių žmonių. Verslininko teigimu, nemaža dalis į prastovas išleistų darbuotojų vėliau nusprendė ieškoti saugesnių bei geriau apmokamų darbo vietų, pavyzdžiui, IT ar statybų sektoriuje.

„Atlyginimai nebuvo labai dideli ir žmonės tame sektoriuje labiausiai iš tikrųjų ir nukentėjo per kovidą, nes jei jie gaudavo tuos minimalius atlyginimus ar mažiau nei minimalius, tas išmokas, natūralu, kad žmonės sako „ar aš noriu šitame segmente likti“, – „Žinių radijui“ sakė K. Jusčius.

„Auga group“ vadovas įsitikinęs, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) kėlimas yra teisingas sprendimas, padėsiantis mažinti neteisėtai išmokamų atlyginimų mastą. Vis dėlto jis pažymi, kad darbuotojų trūkumas paliečia ir aukštus atlyginimus mokančius verslus, tad valstybė turėtų suteikti daugiau laisvės darbdaviams priimti užsieniečius.

„Užverti ir saugoti visas darbo vietas, kurių nenori niekas užimti, tai yra tikrai didelis nesusipratimas. Nors aš ne vežėjas, bet kalbu iš verslo pozicijos, manau, kad tai yra didžiulis nesusipratimas valstybininkų ir jie taip negalėtų elgtis ir (turėtų – ELTA) leisti verslui vystytis, leisti jam investuoti ir leisti mokėti mokesčius Lietuvoje“, – teigia K. Jusčius.

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 195 180 bedarbių asmenų, registruotas nedarbas siekia 11,3 proc. tačiau dirbti, anot verslininko, vis tiek nėra kam. K. Juščiaus teigimu, viena iš ryškiausių problemų – maži atlyginimai.

„Problema ta, kad aptarnavimo sektorius niekada nepasižymėjo aukštais atlyginimais ir nėra sukuriama labai aukšta pridėtinė vertė. Žmonės šiame segmente verslo sektoriuje labiausiai ir nukentėjo per pandemiją. Jeigu jie gaudavo minimalius atlyginimus ar mažiau negu minimalius, tai yra išmokas, natūralu, kad žmonės nenori tame segmente likti. Aplink IT segmentas puikus, statybose viskas puiku, todėl kyla noras išeiti ten ir niekada nereikės „sėdėti“ ant jokių prastovų, nes ten žmonės nenukentėjo. Taip nubyrėjo dalis žmonių ir į tą rizikingą segmentą grįžti, kur vėl jį gali uždaryti, norinčių yra ženkliai mažiau. Tai pritekėjimas į šitą segmentą yra ženkliai mažesnis, o nutekėjimas, deja, įvyko“, – kalbėjo K. Juščius.

ELTA primena, kad pagal naujausią Lietuvos banko apklausą, darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. apklaustų įmonių, kartu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą tuomet prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų. Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai Lietuvoje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs. Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.

Nuo 2022 metų pradžios numatomas MMA kėlimas iki 730 eurų. Jei MMA didinimą patvirtins Seimas, nuo kitų metų minimalus darbo užmokestis „į rankas“ sieks 518 eurų.