Turkijos nacionalinė valiuta šiemet jau prarado beveik penktadalį savo vertės, stiprėjant rinkos nerimui dėl pinigų politiką formuojančio banko nepriklausomybės.

R. T. Erdoganas oficialiame leidinyje paskelbta direktyva atleido du banko vadovo pavaduotojus ir pinigų politikos formavimo komiteto narį.

Pranešama, kad vienas iš atleistų bankininkų vienintelis balsavo prieš netikėtą palūkanų sumažinimą, praėjusį mėnesį pasiuntusio lirą nauja vertės mažėjimo spirale žemyn.

„Tai, kaip vystosi situacija, kelia nerimą, ir greičiausiai liko nedaug (jeigu apskritai liko) investuotojų, manančių, kad Turkijos centrinis bankas vis dar rimtai žiūri į kovą su infliacija“, – pareiškė Jasonas Tuvey iš tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“.

Turkijos lira prekybos sesijos metu nepasižymėjo pastovumu ir prarado apie 1 proc. savo vertės, o JAV dolerio atžvilgiu smuko iki naujo žemiausio lygio istorijoje – 9,198 liros.

Besivystančių rinkų valiutos visame pasaulyje silpnėja, tikintis, kad JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) netrukus pradės didinti palūkanas siekdami padidinti savo turto patrauklumą.

Visgi Turkijos nacionalinės valiutos vertė krenta greičiau nei daugumos kitų dėl politinio nerimo, susijusio su R. T. Erdogano požiūriu ir veiksmais.

Pirmą kartą lira perkopė devynių lirų už vieną JAV dolerį ribą pirmadienį, kai R. T. Erdoganas pasiūlė Turkijai vykdyti naują karinę operaciją Sirijoje.

2018 metų pradžioje JAV dolerio ir liros pora buvo prekiaujama po 3,75 liros.

Dar vienas palūkanų normos mažinimas?

R. T. Erdoganas nuo 2019 metų atleido tris centrinio banko valdytojus.

Tai susilpnino investuotojų pasitikėjimą, o liros vertė sumenko.

Turkijos lyderis aukštas palūkanų normas yra pavadinęs „viso blogio motina ir tėvu“, reikalaudamas pigių pinigų politikos, skatinančios skolinimą, investicijas ir ekonomikos augimą.

Visgi dėl bet kokia kaina siekiamos ekonominės plėtros metinė infliacija išaugo beveik 20 proc., viršydama vyriausybės nustatytą tikslą keturis kartus.

Dabartinis centrinio banko vadovas Sahapas Kavcioglu per pirmuosius penkis darbo mėnesius priešinosi palūkanų normų mažinimui, todėl buvo spėliojama, kad netrukus ir jis bus atleistas.

Bankas nustebino daugumą Turkijos ekonomikos analitikų, sumažindamas vienos savaitės atpirkimo sandorių palūkanų normą nuo 19 proc. iki 18 proc. rugsėjo 23 dieną.

„Kito palūkanų sumažinimo tikimybė per artėjantį posėdį spalio 21 dieną išaugo, net ir spartėjant liros vertės smukimui“, – parašė Japonijos finansų grupės MUFG valiutų ekonomistas Lee Hardmanas.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją