Įtampa neslūgsta jau kuris laikas

Rankose plakatai su šūkiais ir gatvėse plėvesuojančios Europos Sąjungos vėliavos – taip dar visai neseniai atrodė Lenkija.

Vykę didžiuliai mitingai buvo skirti paremti Lenkijos narystę ES po to, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad dalis Europos Sąjungos sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies Konstitucija.

Į gatves išėję lenkai skelbė, jog nepritaria, kad šalis paliktų bloką, o pasauliui vis garsiau pradėjus kalbėti apie galimą „Polexit“, kad nuramintų kilusias diskusijas, įsikišo ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, kuris tokias kalbas paneigė.

Foto: AP / Scanpix

Kad Varšuvos nesutarimai su Briuseliu nėra naujiena, sakė ir Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kojala.

Jis teigė, kad įtampa tęsiasi jau ne vienerius metus, o ypatingai tai susiję su teisinės situacijos ir galimų žiniasklaidos laisvių suvaržymu.

Bendrai, pasak jo, Lenkija bendrijoje yra didelė ir reikšminga valstybė, penkta pagal gyventojų skaičių ES narė.

„Be to, Lenkija yra vienas iš Europos vienybės simbolių, mat buvusių Varšuvos pakto ir okupuotų šalių priėmimas į ES buvo istorinio teisingumo, žemyno vienybės signalas“, – sakė jis.

Linas Kojala

Mato kelis scenarijus

L. Kojala teigė nemanantis, kad Lenkija rimtai svarsto apie išstojimą iš bendrijos, tačiau aiškino, kad čia yra keli scenarijai: optimistinis, realistinis bei pesimistinis.

„Optimistinis leistų manyti, jog lenkai nenori išstoti iš ES, todėl problemos viena ar kita forma išsispręs, o santykiai tarp Varšuvos ir ES institucijų taps mažiau įtempti.

Realistinis scenarijus reikštų tolimesnį problemų eskalavimą be aiškaus ir griežto sprendimo – vyktų teisiniai procesai Teisingumo Teisme, netrūktų emocingų politinių pareiškimų ir skambių tezių, tačiau esmingai situacija dėl konkrečių probleminių aspektų nesikeistų.

Pesimistinis scenarijus galėtų reikšti, jog šis konfliktas, ypač jo ilgalaikis tęstinumas, gali paskatinti griežtas ES sankcijas, tokias kaip išmokų ribojimą, balsavimo teisės suspendavimą, ir tuo pačiu galimą Lenkijos visuomenės nuostatų kaitą.

Tai, savo ruožtu, bent jau teoriškai neleistų atmesti nei vienos alternatyvos“, – sakė jis ir aiškino, kad visgi „Polexit“ šiandien yra labiau teorinis nei praktinis scenarijus.

Kaip užsiminė, būtų sunku paneigti ir narystės ES naudą pačiai Lenkijai.

„Skaičiuojama, jog per šešiolika narystės metų iš ES gauta parama sudarė per 190 mlrd. eurų, kai tuo tarpu įmokos į bendrą ES biudžetą – triskart mažesnės“, – sakė politologas.

Mauricas: kad ir kas nutiktų, ekonominė sąjunga išliktų

Visgi jei nutiktų, kad taip, kad Lenkija nuspręstų palikti bendriją, pasekmes pajustų ir Lietuva, sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Net ir dabar tos esančios kalbos apie „Polexit“ daro poveikį valiutų kursui.

Lenkija padidino palūkanų normas ir zlotas šiek tiek pastiprėjo, bet atėjo žinutės dėl Lenkijos teismų ginčo su ES ir zlotas susilpnėjo. Dabar yra nukritęs iki silpniausio lygio per metus, o viena to priežasčių yra nesutarimai su ES“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Visgi, kaip kalbėjo, pasak jo, kad ir kas benutiktų, laisvas judėjimas tarp Lietuvos ir kaimynės, ko gero, išliktų.

„Sunku pasakyti, kaip būtų su prekyba. Man atrodo, kad išstojimas būtų labiau politinis vaidmuo, nes ekonominė sąjunga vis tiek vienu ar kitu atveju išliktų, o lenkai būtų suinteresuoti palaikyti daug glaudesnius ryšius nei, tarkime, anglai.

Lenkijos pramonės sektorius yra labai glaudžiai susijęs su Vokietija, Čekija, Slovakija, Vengrija. Jeigu britai buvo labiau atitolę, Lenkijoje situacija kitokia“, – sakė jis.

Ž. Mauricas teigė, kad bet kokie susipykimai su ES Lenkijai gali turėti neigiamos įtakos, o tam tikram laikotarpiui šaliai net gali būti stabdoma parama.

Bendrai, kaip tikino, kad konfliktas išsivystys į kažką daugiau, jo nuomone, tikimybė nėra didelė.

„Tai tikrai nėra JK pavyzdys.

JK niekada ir nebuvo tiek integruota į ES, o Lenkija yra daug labiau priklausoma nuo bloko ir iš to gauna labai daug naudos. Lenkija viena vis dar nėra tokia stipri“, – sakė jis.

Produktai brangtų, lietuviai dažniau trauktų į Lenkiją

Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas tikino, kad jei Lenkija nuspręstų pasitraukti iš ES, tai Lietuvai pasireikštų dvejomis kryptimis.

Pirmiausia, kaip tikino, būtų apsunkintas lenkiškų maisto prekių patekimas į Lietuvą, tam tikriems produktams būtų taikomi papildomi veterinariniai dokumentai, sertifikacija, laboratoriniai tyrimai.

„Lietuvos prekybos tinkluose lenkiškų produktų sumažėtų ar net jie išnyktų.

Tai lemtų gyvulinės kilmės produktų – mėsa, paukštiena, pienas ir jo produktai brangimą 20 proc„ kas padarytų lenkiškos produkcijos kainą tokią pačią ar net brangesnę už lietuvišką ir ji taptų nekonkurencinga.

Kai kuriems tinklams tektų keisti asortimento ir pirkimų politiką – galimai atsirastų daugiau prekių iš Bulgarijos ir Rumunijos – kitų pigesniu ES šalių. Bet iš esmės prekės vartotojams brangtų“, – komentavo P. Čepkauskas.

Pasak jo, daugėtų ir į Lenkiją įsigyti maisto produktų važiuojančių lietuvių.

„Jau dabar Lenkija dalyvauja mūsų mažmeninėje prekyboje – 5-10 proc. nuo visos mažmeninės prekybos, priklausomai nuo kovidinių ribojimų – kaip koks į Top5 įeinantis prekybos tinklas.

Be jokios abejonės, jeigu įvyktų „Polexit“, keliaujančių apsipirkti lietuvių padaugėtų ir mes greičiausiai paliktume ten daugiau pinigų, apie 10-15 proc. nuo visų mažmeninių pardavimų.

Tačiau sukilusio kainų lygio Lietuvoje tai nemažintų – kiekvieną dieną žmonės neprivažinės, o gamintojai ir prekybininkai bus patenkinti pakilusiu kainų lygiu ir pelningumu“, – sakė P. Čepkauskas.