Atitinkamai, litras benzino 2025 metais galėtų kainuoti 0,029 euro brangiau, o iki 2030 metų dėl CO2 dedamosios augimo kaina taptų 0,174 euro didesnė.

BNS duomenimis, šių metų rugsėjį vidutinė 95 markės benzino kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje siekė 1,359 euro. Darant prielaidą, kad tokia kaina būtų stabili ilgą laiką, priėmus Akcizų įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, 2025 metais litras benzino kainuotų 1,388 euro, o 2030 metais – 1,533 euro.

Litras dyzelino Vilniuje rugsėjį vidutiniškai kainavo 1,279 euro. Atitinkamai, 2025 metais jo kaina siektų 1,466 euro, o 2030 metais – 1,626 euro.


Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,5–1,8 euro.

„Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus“, – teigiama įmonės „Smart Continent“ atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“, kuri cituojama dokumente.

Siaurintų lengvatas

Įstatymo projektu taip pat siekiama 2023–2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.

Siūloma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba susiaurinus lengvatų apimtis, šildymui skirtų durpių paklausa galimai išaugtų, nes tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas.

„Pažymėtina, kad durpės yra labai taršus iškastinės kilmės kuras, kurio CO2 taršos faktorius prilygsta akmens anglių CO2 taršos faktoriui“, – rašoma dokumente.

Nuo 2025 metų (kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų) siūloma į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo.

Teigiama, kad toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių.

Pastebima, kad nuo CO2 dedamosios siūloma atleisti gamtines dujas, elektros energiją, žemės ūkio veikloje naudojamus gazolius (įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą), naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, skirtus buitinėms reikmėms.

„Kartu projektu siekiama panaikinti akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygiu I kartos biodegalų vartojimui skatinamųjų priemonių yra atsisakoma. Ši priemonė nėra naudinga siekiant klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes I kartos biodegalų vartojimas netiesiogiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimo, keičiant žemės paskirtį.

Taip pat siekiant prisidėti prie šalies ekonomikos ir konkurencingumo biotechnologijų ir inovacijų rinkoje skatinimo bei ilgalaikės naudos visuomenei sukūrimo, Įstatymo projektu siekiama akcizų netaikyti etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams“, – rašoma dokumente.

Dabar vieni mažiausių

Dėl projektu siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas 2023 metais papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 metais – apie 79,9 mln. eurų pajamų iš akcizų. Vėlesnių metų prognozės nepateikiamos.

Rašte pastebima, kad siūlomas akcizų lengvatų atsisakymas (arba jų apimčių susiaurinimas) ir nuoseklus akcizų tarifų didinimas turės tiesioginės įtakos energinių produktų kainų didėjimui.

„Tačiau bendriems šių produktų kainų pokyčiams įtakos gali turėti ir nemokestiniai – rinkos veiksniai (žaliavų kainų, produktų paklausos ar pasiūlos pokyčiai, prekybininkių sprendimai dėl maržos ir pan.)“, – rašoma dokumente.

Taip pat nurodoma, jog siūlomi sprendimai galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms šiuos produktus įsigyti nelegaliai.

Ministerijų parengtame dokumente argumentuojama, jog Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms.

„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui. Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – teigiama dokumente.

Siūlymai taip pat atitinka Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu mokestinėmis priemonėmis labiau prisidedant prie aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo.

Šiuo metu projektas pateiktas derinimui. Po to jis turėtų būti teikiamas Vyriausybei, kuriai pritarus, keliautų į Seimą. Pakeitimai įsigaliotų tik tada, kai juos apsvarstytų ir priimtų Seimo nariai, o prezidentas pasirašytų.