Jis išduoda, kad artimiausiu metu žada imtis 11 naujų projektų, tarp kurių – ir lustų gamyklos statybos Lietuvoje. A. Paukštys plačiau papasakojęs apie tai, kokių naujų darboviečių tikėtis, skaičiuoja, kad vien Lietuvoje iki 2030-ųjų grupė investuos apie 3,7 mlrd. eurų.
Pašnekovas pasakoja, jog pandemija bei tiekimo grandinių sutrikimai valdomam verslui išėję į naudą.
„Savo apyvartą šiemet auginome dvigubai“, – atvirai sako jis.
– Pastaruoju metu verslai visame pasaulyje turėjo rimtų išbandymų, susijusių su COVID-19. Kaip sekėsi Jūsų valdomoms įmonėms? Ar pajutote krizę?
– Mes visada laukiame krizės, kad įmonių grupė galėtų paaugti, ir ši krizė nebuvo išimtis. 2020-aisiais augome apie 40–50 proc., o šiemet, 2021-aisiais, mūsų grupės apyvarta didėjo 101 proc.
2019 m. ji siekė 70 mln. Eur, 2020 m. – 110 mln. Eur, 2021 m. bus 215 mln. Eur.
– Kas lėmė tokį augimą?
– Augimą lėmė daug priežasčių. Pirmiausia – sutrikęs tiekimas. Nebuvo komponentų, ypač trūko lustų, ir tai lėmė, kad visi mūsų konkurentai susidūrė su didžiulėmis problemomis.
Mes visada turėjome atsargų ir per 20 metų su tiekėjais esame sukūrę labai draugiškus santykius, todėl galėjome užsitikrinti tiekimą, kai kiti konkurentai to padaryti negalėjo.
– Taip ir išlošėte?
– Taip, gavome komponentų ir galėjome parduoti dvigubai daugiau.
Žinoma, gavome tik pusę to, ko mums reikėjo; galbūt galėjome padaryti ir trigubą apyvartą, bet komponentų trūkumas buvo labai didžiulis, tiekėjai negarantavo, kad jie bus gauti laiku.
Šie ir kiti metai tiekimo atžvilgiu vis dar bus sutrikę, bet mes šią galimybę išnaudojame augti. Manau, pandemija mums padėjo. Kiekviena krizė parodo, ko tu esi vertas, kiek esi pasiruošęs.
Prieš metus, rugpjūčio mėnesį, įvyko reorganizacija ir „Teltoniką“ suskaidėme į penkias atskiras įmones, kiekvienas vadovas gavo 100 proc. įgaliojimų veikti savarankiškai. Tai lėmė, kad mūsų greitis veikti padidėjo, o plėtra regionuose leido augti dvigubai.
Šiemet tikėjomės 70 proc. augimo, mūsų tikslas buvo padidinti apyvartą iki 175 mln. Eur, o pasirodėme geriau, nei patys tikėjomės.
Be to, šiemet labai stipriai padidinome komandą. Įdarbinome 850 naujų darbuotojų. Pernai turėjome 1200, o dabar turėsime daugiau nei 2000 darbuotojų; šiuo metu yra pasirašytos sutartys, žmonės po truputį ateina ir pradeda darbus. Tikiuosi, ir kitais metais įdarbinsime dar apie 850 žmonių.
Kai visi sako, kad nėra darbuotojų, jų trūksta, negaliu pasakyti, jog jaučiame trūkumą.
– Pandemijos metu pradėjote ir masinę dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų gamybą. Čia buvo reakcija į tai, kas vyksta pasaulyje dėl COVID-19, ar planuotas projektas?
– Tai buvo visiškas ekspromtas.
Mes planavome gaminti pulso matavimo apyrankę, bet kai atsirado toks didžiulis trūkumas ir toks pavojus, matydami Italijos situaciją, pagalvojome, kad gal nieko tokio, kad į plaučių ventiliavimo aparatus investuosime milijoną eurų, o jei nepasiseks, išmesime į šiukšlyną, bet bent surizikuosime ir padarysime.
Mes šį prietaisą padarėme, nepaprastosios padėties atveju jį galima gaminti ir naudoti, tačiau kai nėra tokios situacijos, tada jis, kaip ir visi prietaisai, turi būti sertifikuotas.
– Ar tai reiškia, kad tokius išbandymus kaip pandemija daugiau matote kaip galimybes, o ne sunkumus?
– Mes galimybių matėme ir per aną krizę, 2008-aisiais, taip pat ir 1998 metais. Sakoma, kad visada turi galimybę prisikelti, ir nereikia keisti to, kas nuo mūsų nepriklauso.
Sunkumai visiems vienodi, juk jei nėra detalių, jų nėra visiems, bet jei dirbi, ieškai, visada randi išeitį. Nėra padėties be išeities, tik nereikia panikuoti.
Aš prieš dvejus metus, kovą, kai prasidėjo pandemija, parašiau laišką darbuotojams, kad jie nusiramintų ir nesinervintų, nes visi algas gaus laiku, susitelksime ir padarysime nerealius dalykus. Taip ir įvyko.
– Šiuo metu turime kiek pašlijusius politinius santykius su Kinija, kurie atsiliepia ir verslui, vis dar trūkinėjančias tiekimo grandines, augančias kainas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais šiandien susiduria jūsų įmonės?
– Mums didžiausias iššūkis iki šiol yra lustų ir komponentų tiekimo trūkumas.
Mes nesame užtikrinti, kad ir 2022 metais gausime pakankamai komponentų, todėl, matydami riziką, kad pasaulis skaldosi, – Kinija bus atskirai, JAV atskirai, visi atskirai, žiūrime, kaip visus komponentus pasigaminti Europoje.
Be abejo, mes dirbame su Kinija, su Taivanu, su daugeliu šalių, bet šiandien mūsų investicijų plane sudėliota, kaip suvaldyti riziką negauti komponentų, tarkime, po 10 metų.
Žinoma, investicija didelė ir mes nepajėgūs to padaryti per 2–3 metus, bet nuosekliai tai įgyvendinsime iki 2030-ųjų. Šiandien mūsų bendras visas naujų numatomų projektų investicinis portfelis yra 3,7 mlrd. Eur.
– Kalbėdamas apie rizikų eliminavimą ateityje negauti reikiamų komponentų, konkrečiai omenyje turite puslaidininkių gamyklos statybų planus?
– Taip, bet bendrai mūsų planuose – 11 projektų.
Pirmiausia, mes Molėtuose pradėjome statyti technologijų centrą. Jis buvo planuotas Vilniuje, Liepkalnyje, bet pritrūko žemės. Aš pats esu iš Molėtų, o ten nėra jokios pramonės. Kaip juokauju, yra tik „Sodra“, kuri išmoka išmokas, ir „Maxima“, kuri jas surenka, todėl mums reikia įsiterpti.
Vidutinis „Teltonikos“ įmonių grupės darbo užmokestis yra 4 tūkst. Eur popieriuje, tai įsivaizduokite, jei po tuos 4 tūkst. Eur „ateitų“ į Molėtus? Miestelyje 500 darbuotojų galėtų palikti bendrai 20 mln. Eur kasmet. Toks yra visų Molėtų biudžetas, viskas atsigautų, tad vienintelė viltis yra šis socialinis projektas.
Žinoma, ten nėra darbuotojų, juos reikės išmokyti dirbti. Žiūrime altruistiškai, kad padėtume žmonėms. Investicijos sieks 34 mln. Eur į 10,8 tūkst. kv. m ploto biurus, gamybines patalpas, laboratorijas. Ten bus gaminami maršrutizatoriai ir telemedicinos prietaisai.
Be to, Saltoniškių gatvėje statome pagrindinę būstinę, kur bus 500 darbo vietų, investicijos sieks apie 26 mln. Eur. Šis biuras sujungs visus pasaulyje esančius mūsų biurus.
Dar vieno iš pačių didžiausių mūsų projektų statybos prasidės kovo mėnesį. Tai „Teltonika High-Tech Hill“ Liepkalnyje. Ten 64 tūkst. kv. metrų plote bus įrengtos laboratorijos ir biurai su 2000 darbo vietų. Šis kompleksas bus sujungtais su 28 tūkst. kv. metrų elektronikos gamykla, kurioje dirbs 700 darbuotojų. Bendra investicijų suma 2022–2024 metų laikotarpiu – 221 mln. Eur.
Su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškome galimybės įkurti plastiko fabriką, investicijos siektų 20 mln. Eur, dirbtų 100 žmonių, įkursime ir spausdintų plokščių fabriką, ten bus 110 mln. investicija, plotas – 40 tūkst. kv. m, dirbtų dar 700 žmonių.
Kaune, Aleksote, taip pat planuojame statyti „Teltonika High-Tech Hill“, kur dirbtų 1000 darbuotojų, investicijos sieks 90 mln. Eur, plotas – 30 tūkst. kv. m.
Vilniuje norime pratęsti laboratoriją puslaidininkių lustams kurti, ten būtų 40 mln. Eur investicija, 8 tūkst. kv. m ir 200 darbuotojų.
Dar už 500 mln. Eur būtų įkurta lustų surinkimo ir testavimo gamykla, ją norėtume pradėti statyti nuo 2025-ųjų. Plotas būtų 30 tūkst. kv. m ir 500 darbo vietų.
2026 m. mes norėtume statyti lustų gamyklą, ten būtų apie 2,2 mlrd. Eur investicija, plotas – 100 tūkst. kv. m ir 1500 labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Anykščiuose galėtų atsirasti silicio išgryninimo iš kvarcinio smėlio gamyba, kuri leistų užtikrinti visą lustų gamybos ciklą. Čia dar reikėtų apie 460 mln. Eur. Mes šiuo metu svarstome tokią galimybę.
Viską suskaičiavus iki 2030-ųjų investuosime apie 3,7 mlrd. Eur, bus 388 tūkst. kv. m. ploto ir 8200 darbuotojų. Ir mes čia kalbame tik apie Lietuvą.
Žinoma, biurų planuojame ir už Lietuvos ribų, būtų dar 15 tūkst. darbuotojų, kurie visa tai turėtų parduoti.
2030 metais esame numatę, kad turėsime 33 tūkst. darbuotojų ir 3,5 mlrd. Eur apyvartos.
<...> mes žiūrime, kaip Lietuvai galėtume padėti sukurti 2 mlrd. Eur pridėtinės vertės kasmet nuo 2030 metų, ir tai sudarytų apie 5 proc. Lietuvos BVP.
– Kalbant apie puslaidininkių gamyklą, ar jau žinoma, kur ji iškils? Ar yra numatytas sklypas?
– Mes tai deriname su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Yra laisvos valstybinės žemės, bet ten suplanuotas kalėjimas Liepkalnyje.
Jeigu kalėjimas bus svarbiau nei lustų gamykla, tada reikės galvoti apie kitą vietą. Žinote, 1000 aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų į kaimą nenuveši, todėl gamykla bus statoma Vilniuje arba Kaune.
– Koks yra ir bus Taivano vaidmuo, kalbant apie šias numatomas statybas ?
– Kol kas mes viską darome savo jėgomis, bet jeigu atsiras norinčių prisidėti, kad ir tas pats Taivanas, kalbėsimės. Kol kas mes su jais bendradarbiaujame iš jų pirkdami komponentus.
Manau, kad dar daug laiko juos pirksime tiek iš Kinijos, tiek iš Taivano. Gamykla nebus pastatyta per metus ar dvejus. Dar 5–7 metus turėsime bendradarbiauti.
Dėl gamyklos statybų konsultuojamės su europinėmis kompanijomis.
– Jūs vardijate didžiules investicijas, tačiau, sutiksite, laikai nėra ramūs. Ar nebaisu prisiimti tokias rizikas?
– Mes jokio projekto nedarome su rizika. Kur čia rizika?
Dabar statome iš savo lėšų, nesame prisiskolinę, galime pritraukti jų iš banko. Jeigu labai norisi padaryti greitai, yra investuotojų, kurie mielai prisidėtų prie projektų. Aš visai nematau rizikos.
Čia klausimas, per kiek metų galima tai padaryti. Svarbu žinoti, ką darai, kur eini ir ką darysi po to, kai padarysi tą ir aną. Tai nuoseklumas.
Mes nieko nesugalvojome tik dėl to, kad mums norisi, viskas yra iš poreikio. Mes darome, nes to reikia, ir be tų gamyklų mes negalime.
– Pokalbio pradžioje užsiminėte, kad įmonių grupė nejaučia problemų dėl darbuotojų paieškos. Kaip manote, kas tam turi įtakos?
– Norinčių pas mus dirbti – gausu. Negaliu sakyti, kad jų per daug ar kad trūksta, tiesiog galbūt mes mokame tokius atlyginimus, jog pas mus žmonės sutinka ateiti dirbti. Mums didelio trūkumo, jei per metus surenkame 800 naujų žmonių, nėra.
Kalbant konkrečiai apie Lietuvą, sudėtingiau, kad mūsų srityje nėra tiek daug profesionalų, todėl studentams, kurie pasirinks inžinerinę profesiją, skiriame stipendijas.
Visgi turėsime žiūrėti plačiau: vien iš Lietuvos resursų bus sudėtinga surinkti tokią grupę.
Bet aš nematau problemos, pas mus gal atvažiuos dirbti vokiečių ar anglų. Mes mokame tokius pačius atlyginimus kaip Europoje.
– Minėjote, kad vidutinis atlyginimas grupėje neatskaičius mokesčių siekia 4 tūkst. Eur. Kokie tolimesni planai dėl atlyginimų? Gal turite užsibrėžę jų augimo tikslą?
– Tikslas – 5 tūkst. Eur popieriuje.
2017 metais mes mokėjome 1800 Eur popieriuje, aš sukviečiau vadovus ir pasakiau: „Padarykime per penkerius metus, kad vidutinis atlyginimas siektų 5 tūkst. Eur.“
Jie tada sukiojo pirštą prie smilkinio, bet mes beveik tai pasiekėme. Manau, kitais metais jis bus 5 tūkst. Eur. Mano sąlyga yra algą kelti tiek, kiek auga darbo našumas.
– Kaip įmonės veiklą įsivaizduojate tolimesniame laikotarpyje, po 15 metų?
– Šiuo metu su mokslininkais dirbame ir tyrinėjame galimybę užsiimti 6G technologijomis. Paskui gal teraherciniai dažniai, jutikliai, įvairūs radijo modeliai, satelitinis ryšys, kuris šiandien nėra įsisavintas. Galimybių matome daug.
Be abejo, robotika. Savavaldžiai daiktai nėra tolima ateitis, tad greičiausiai ir „Teltonika“ užsiims tokiais prietaisais, gal skraidančiais ar važinėjančiais. Viskas – talentų rankose. Aš tik duodu įgaliojimus veikti bei suteikiu resursus.
