Po Vyriausybės pateikimo Seimas jau svarsto, ar nepasiskiepiję darbuotojai, kuriems privalomai numatyta testuotis dėl koronaviruso, nuo gruodžio 1 dienos tai turėtų daryti iš savo kišenės, jeigu darbdavys nusprendžia pats už tai nemokėti.
Profsąjungos teigia, kad reikia ieškoti kitokių sprendimų, kaip skatinti skiepytis. O jei testavimas ir būtų privalomas, už tai turėtų apmokėti darbdaviai, kurie atsakingi už saugą darbe. Tuo tarpu verslo atstovai kalba, kad darbdaviai dėl darbuotojų trūkumo ir toliau bus priversti patys mokėti už testavimą, o šios išlaidos galiausiai nuguls į produktų kainas. Taip pat, jų teigimu, privalomas testavimas turėtų būti taikomas kuo daugiau sričių, kad darbuotojai neperbėgtų iš vieno sektoriaus į kitą.
Profsąjunga: ieškokime protingo sprendimo, bet nedarykime spaudimo
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė „Delfi“ TV laidoje „Piniginiai reikalai“ pabrėžė profsąjungų poziciją – už testavimą, jei tai privaloma, turi mokėti darbdavys, nes taip numatyta net Darbo kodekse.
„Šiuo metu toks yra įstatymas, kuriuo darbdavys atsako už saugumą darbe ir, jei darbdavys nori, kad būtų saugios darbo sąlygos, jis turėtų mokėti. Tačiau mūsų buvo ir kitokia pozicija, kad vis dėlto leisti darbovietėse susitarti, nes yra tokių vietų, kur gal nebūtinai darbuotojas nori testuotis: yra kelininkų, kurie dirba lauke, jie neturi kontakto su žmonėmis, ir jei jie vienoje komandoje visada dirba, tai kodėl jie turėtų testuotis ar privalomai skiepytis?
Mes sakėme, kad norėtume jog įmonės spręstų kartu su Darbo tarybomis arba profesinėmis sąjungomis. Mums kelia rūpestį, kodėl yra tokia panika ir kodėl toks spaudimas. Spaudimas ir įmonėms, spaudimas ir darbuotojams, kurie iš tiesų turi tam tikrų problemų ir nenori skiepytis.
Yra daugybė darbuotojų, kurie nori įgyti natūralų imunitetą – jie nenori skiepų, nori persirgti ir įgyti natūralų imunitetą. Iš kitos pusės dar matome, kad labai daug pasiskiepijusių darbuotojų. Prisimename pirmąją Covid-19 bangą, kada iš viso nebuvo skiepų, skiepytų darbuotojų, testavimo, ir visa pramonė, visos įmonės vis dėlto dirbo. Kalbėjome ir su darbdaviais, kad jei buvo toks atvejis, kad žmogus susirgo, tai išleisdavo tą pamainą į prastovą, dirbdavo kita pamaina, dezinfekuodavo patalpas ir t.t. Visi surado tam tikrą sprendimą. Tad nesuprantame dabar, kodėl reikia daryti spaudimą darbuotojams“, – kalbėjo K. Krupavičienė.
Anot jos, problemų išties yra, tačiau jų sprendimui reikia protingo siūlymo.
„Suprantame, kad yra tam tikra grupė žmonių, kuri yra pažeidžiama, kad galbūt žmonės dėl savo sveikatos ir turėtų priimti sprendimą skiepytis. Tai yra tų problemų, mes matome, tačiau ir paskiepyti žmonės suserga. Tą irgi matome. Ir pasiskiepiję žmonės gali būti viruso nešiotojai. Tai ieškokime protingo sprendimo, bet nedarykime spaudimo. Dabar, jeigu bus priimamas įstatymas, tai reikia ar nereikia to testo, reikia daryti ir už jį mokėti. Kas gi mokės už tuos testus? Nes testai yra labai brangūs“, – tikino „Solidarumas“ pirmininkė.
K. Krupavičienė dar pridūrė, kad pramonėje dirba tie patys žmonės, nebendraujama su klientais, dėl to, jos teigimu, nesuprantama, kodėl šiame sektoriuje turėtų būti privalomas testavimas.
Už viską galiausiai susimokės patys vartotojai
Už nesiskiepijančius sumoka visa visuomenė – tikino kitas pašnekovas. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija vadovas Egidijus Mackevičius pabrėžė, kad darbdaviams mokant už testus, teks kelti produkcijos kainas – tad galiausiai sumokės visi kiti žmonės. Ligoninėms pildantis sergančiaisiais – vėlgi susimokės visi gyventojai.
Be to, pašnekovas pastebi, kad pritrūkus darbuotojų, ar susirgus kelioms pamainoms, pirkėjams gali trūkti ir kasdienių produktų.
„Problema yra, kai kuriose įmonėse iki 50 proc. darbuotojų nenorėjo skiepytis, įmonės turi rasti sprendimus. Vyriausybės paskatinimai, paraginimai davė rezultatų, tikrai padaugėjo žmonių, kurie pasiskiepijo, tai mums palengvino darbą. O tie, kurie nesiskiepija, pas mus įmonėse toks didelis darbuotojų trūkumas, kad negalime sau leisti, kaip minėjo, pakeisti vieną pamainą kita. (…) Pamainoje bus po 40-50 žmonių, jei viena sustoja, pas mus parduotuvėse iš karto 10 proc. pasiūlos kritimas. Sustoja 2-3 pamainos, Lietuvoje pritrūksta iš karto mėsos. Tai ne žaidimas.
Aną pandemijos bangą daug dirbome su prezidentūra, Vyriausybe, radome sprendimus, įmonės dirbo, rizikavo ir išsprendėme tuos klausimus, dabar kai situacija kitokia, turime skiepus, galimybes išvengti. Turime tas pačias grupes, socialinių darbuotojų, kur susiskiepijo po 90-95 proc. ir ten nei didelių ekscesų, nei sveikatos problemų.
Jei darbuotojas negali pats mokėti (už testą – „Delfi“), o mums jo reikia, mes tiesiog mokėsime už jį, branginsime produkcija. Tai – vienintelis kelias. Vis tiek susimokės žmonės. Dabar valstybė sumokėjo už skiepus, mes kaip verslas sumokėsime už testavimus ir mes viską į produkciją turėsime kelti. O tie, kurie susirgs, dar atsidurs ligoninėse ir vėl mes turėsime susimokėti“, – nurodė E. Mackevičius.
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija vadovas pasakoja, kad įmonėse pasitaikė atvejų, kai darbuotojas ne tik, kad nenori skiepytis, bet ir nesutinka testuotis. Su tokiais darbuotojais teko atsisveikinti.
„Tai jau buvo akibrokštas tokio lygmens, kad mes iš viso nesuprantame, kaip tai galima elgtis. Sumokėsime už testą, bet jūs atsisakote testuotis. Tai nesusipratimas, išsilavinimo trūkumas, ar nusispjovimas į visą visuomenę, nežinau. Tai tokių žmonių negalime leisti, priversti negalime, tai turime pakeisti kažkuo kitu, o pakeisti iš tikrųjų kuo nelabai yra. Šioje situacijoje nė vienas iš mūsų nieko negali padaryti, jeigu žmogus nė nenori testuotis, nors už tai jam sumoka. Čia jau žemiausias dugnas. Kai žmogaus nuomonė pasidaro svarbiau už viską pasaulyje“, – sako pašnekovas.
E. Mackevičius pripažįsta, kad net įsigaliojus Vyriausybės sprendimui, jog už testą susimokėti turi pats darbuotojas, darbdaviai ir toliau mokės, nes trūksta darbuotojų, o įsipareigojimus vykdyti reikia.
„Nėra išeities, tu negali sustoti. Turi sutartis, tau baudos bus didesnės už nepateikimą, nei tas mokėjimas. Bet suprantate, pinigai niekur nedings, vis tiek atsiras savikainoje“, – sako jis.
Privalomas testavimas – kuo daugiau sektorių
Restoranų sektoriuje dėl sezoniškumo ir galimybių paso, kuris sumažino klientų srautus, darbuotojų trūkumas kiek sumažėjęs, laidoje pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.
„Nepasiskiepijusių darbuotojų vis tiek yra apie 20-30 proc. ir tai yra problema. Tas testavimas, turint skiepus, tai nėra problemos sprendimas. Suprantame, kad tai yra dar viena priemonė priversti darbuotojus pasiskiepyti, nes jeigu mes darbdaviai toliau mokėsime už jų testavimąsi, tai to tikslo nepasieksime, nes tai neskaudės. Arba valstybė turėtų duoti išmokas, kaip dabar senjorams, kažkokias paskatas skiepytis, arba kažką daryti. Bet jei perkelti ant mūsų pečių, kad mes apmokėsime už testavimąsi, tai problemos nespręsime.
Jau dabar galima pasakyti, kad restoranai yra vėl nuostolingai dirbantys, tai paprasčiausiai didinsime nuostolius. (…) 20 eurų už testą yra pinigai. Jei apmokestintų darbuotojus, be abejo, dalis galbūt pasiskiepytų. Kiek tokia dalis sudarytų būtų sunku pasakyti“, – teigė G. Balnis.
Pasiteiravus, ar nebūtų taip, kad darbuotojai tiesiog imtų eiti iš darbo, jei reiktų patiems susimokėti už privalomą testą, G. Balnis pabrėžė, kad privalomas testavimas turėtų būti numatytas kuo daugiau veiklos sričių, o ne mažai daliai.
„Čia yra problema ir sunku pasakyti, už tai turėtų būti platu labai. Labai didelė žmonių dalis turėtų testuotis, ir kad jiems nebūtų kur išeiti. Bet jei iš tiesų bus padarytos tokios skylės, kad, pavyzdžiui, viešbučio darbuotojas neturi testuotis, o restorano turi, tada bus migracija, netgi vidinė tame pačiame mūsų sektoriuje. Bet jei padaryti plačiai, kad visiems galiotų, gal nebūtų tokios problemos, nes dėl to neemigruos žmonės. (…) Žiūrime, ką Vyriausybė sugalvos, kuo daugiau bus daroma išimčių, jei lauko darbai ar kažkokie kitokie, kuo daugiau išimčių, tuo ta priemonė mažiau pasiteisins ir tada verta galvoti, ar verta testuotis, nes testavimas lyginant su skiepu yra vaikų žaidimas. Yra pagrindinis ginklas skiepas, ne testavimas“, – įsitikinęs G. Balnis.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienė išklausiusi verslo atstovų dar kartą pabrėžė, kad visi pripažįsta tą pačią problemą, reikia paskatinti žmones skiepytis. Tačiau profsąjungos atstovė ir toliau laikėsi pozicijos, kad privalomas testavimas darbe, pačiam darbuotojui už tai susimokant, nėra tinkama priemonė.
„Reikia žiūrėti, kur tos gilios šaknys. Mes visi matome, kad mūsų Vyriausybei vis dėlto tą visuomenės informavimo kampaniją pralošė prieš antivakserius, nes labai daug neigiamos informacijos apie vakcinas paveikė tam tikrus žmones. Mūsų profesinėje sąjungoje yra tokių žmonių, kurie palaiko skiepus ir skatina. (…) Suprantu, kad gali būti žmonių, kurie principingai viską neigia, bet netikiu, kad tokių žmonių daug. Galima kalbėtis.
Kada nebuvo skiepų, kada žmonės buvo prastovose, kada net atleidinėjo žmones, mes derinome klausimus. Radome tų sprendimų, o dabar Vyriausybei reikia įvykdyti planą pasiskiepijusių žmonių ir daromas spaudimas“, – teigė pašnekovė.
