Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė kitų metų biudžeto projektui ir siunčia jį svarstyti į Seimą.
Kaip jau skelbta, kitąmet planuojami didesni minimalūs atlyginimai, augs ir uždarbiai, neviršijantys vidutinio atlyginimo, sparčiau nei numatyta įstatyme būtų keliamos pensijos ir kitos išlaidos, o jokių naujų mokesčių įvesti neplanuojama.
Tačiau mažinant socialinę atskirtį, dalis sričių gali ir nukentėti – kai kurių ministerijų asignavimai mažėja netgi perpus. Dalis lėšų keliauja į naują milijardo eurų dydžio pažangos programą.
Premjerė Ingrida Šimonyutė vertino kad projektai parengti sklandžiai, užtikrinamas skolos stabilizavimas, ir rengiamasi laikotarpiams, kai vėl reikės grįžti prie fiskalinės drausmės.
„Delfi“ publikacijos apačioje pateikia lentelę, kurioje galima palyginti visus asignavimų valdytojus pagal jiems skirtų lėšų dydį ir pokyčius.
Didžiausi sumažėjimai: energetikoje, ekonomikoje, susisiekime
Daliai ministerijų kitąmet skirti asignavimai mažėja itin reikšmingai.
Labiausiai mažės išlaidos susijusios su COVID–19 – tam numatytas rezervas bus 623 milijono eurų mažesnis nei šiemet.
Toliau rikiuojasi Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), kuriai skiriami asignavimai susitraukia 422 milijono eurų, beveik per pusę. Iš šios sumos 230 mln. eurų sudaro šiemet COVID-19 pandemijos padariniams valdyti skirtos lėšos, dar 159,5 milijono eurų – ES lėšų, 93 mln. eurų – ekonomikos skatinimo plano „Ateities ekonomikos DNR“ lėšų sumažėjimas.
Ministerija mažėjimą aiškina tuo, kad nebelieka karantino: „Kitiems metams nėra planuojama naujų COVID-19 kompensacijų programų (šiemet buvo numatyta 230 mln. eurų), taip pat baigiama naudoti COVID-19 paramos lėšas, numatytas pagal buvusį DNR planą (šiemet buvo numatyta beveik 96 mln. eurų). Šiek tiek mažės ir Europos Sąjungos Lietuvai skirta parama. Šiandien patvirtintas 429 mln. eurų biudžetas nėra galutinis, nes EIM 2022 m. dar yra rezervuota papildomų lėšų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano bei papildoma ES parama. Tikslios sumos bus paskelbtos patvirtinus pažangos priemones“, – paaiškino EIM.
Dainiaus Kreivio vadovaujamos Energetikos ministerijai skirti asignavimai mažėja net 54 procentais, arba 217,5 milijono eurų. 206 mln. eurų iš šios sumos sudaro mažėjanti ES ir kita tarptautinė parama.
Tačiau pati Energetikos ministerija paaiškina, kad sumažėjimas nėra toks ryškus, o lėšos tik perstumdomos.
147 mln. eurų mažėja ir Susisiekimo ministerijos biudžetas. Sveikatos apsaugos ministerijos biudžetas traukiasi 39,2 mln. eurų, tiesa, šiemet 120 mln. eurų pridėjo COVID-19 pandemijai valdyti skirtos lėšos.
Aiškinamajame rašte Vyriausybė nepateikia jokios informacijos, kokios tokių pokyčių priežastys. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis, kad asignavimų mažėjimas gali atspindėti vienkartinius pasikeitimus – nebereikės paramos dėl COVID-19 krizės, taip pat galėjo būti pasibaigusių vienkartinių projektų, kurie nebeplanuojami.
Atsiranda milijardas „Pažangos lėšų rezervinei programai“
Tačiau yra itin reikšmingai didėjančių eilučių biudžete. Atsiranda nauja pažangos lėšų rezervinė programa, kuriai numatyta kone milijardas – 979,3 mln. eurų – asignavimų.
Pažangos lėšų rezervinė programa apibrėžta taip – Finansų ministerijos strateginio veiklos plano programa, kurioje planuojamos pažangos lėšos (ES fondų ir kitos tarptautinės paramos lėšos) tam tikrais biudžetiniais metais pasitarimų dėl planuojamų asignavimų ir siekiamų rezultatų metu sutartoms, bet valstybės biudžeto asignavimų valdytojo dar nepatvirtintoms pažangos priemonėms įgyvendinti bet kurioje valstybės veiklos srityje. Į pažangos lėšų rezervinę programą įtraukiamos tik pervedimų priemonės.
Labiausiai kitąmet gausėtų Krašto apsaugos ministerijos biudžetas (+127,7 mln. eurų), taip pat panašiai augtų Žemės ūkio ministerijos asignavimai (+122,3 mln. eurų).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kitąmet turės 106 mln. eurų gausesnį biudžetą, tačiau reikšmingai mažinami asignavimai universitetams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad šie skaičiai dar ne galutiniai, ir universitetams prisidės dar 40 mln. eurų.
„Pateikta lentelė asignavimus universitetams neatspindi viso finansavimo universitetams ir gali klaidinti. Pateiktoje informacijoje neatspindėti šiais metais įstojusiųjų studijų krepšeliai ir tai sudaro apie 40 mln. eurų, kuries bus atiduoti lapkritį, remiantis stojimo rezultatais. Taip yra kasmet, nes kai teikiamas biudžeto projektas dar nebūna iki galo suvesti į registrą visi studentai. Be to, bus paskirstytos papildomos lėšos dėstytojų, mokslininkų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti nuo sausio 1 d. Tam mokslo ir studijų institucijoms iš viso numatyta 28,8 mln. Eur, iš jų universitetams teks 21 mln. Eur, – paaiškina ministrė.
Tarp laimėtojų kitąmet atsiduria kultūra – ne tik ministerijai asignavimai didėja 11,6 mln. eurų, tačiau ir šios srities įstaigos, muziejai, teatrai, kitąmet gaus reikšmingai didesnį finansavimą.
GPM nesurenkama tiek, kiek reikia bazinėms pensijoms
Kitąmet iš biudžeto 2,389 milijardo eurų bus pervesta į „Sodrą“, šie pinigai skirti finansuoti bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai. Palyginimui, iš viso į biudžetą kitąmet planuojama surinkti netgi mažiau gyventojų pajamų mokesčio – 2,34 milijardo eurų. Šios biudžeto išlaidos, lyginant su šiemetiniu biudžetu, auga 10,6 procento.
Pensijų indeksavimo koeficientas sudaro 11 procentų – tokia apimtimi vidutiniškai didės senatvės pensijos. Nustatomas valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.
Kiekvienam pensijų fondų dalyviui kitąmet kiekvieną mėnesį valstybė perves po 21,59 Euro per mėnesį. Mat paskata už kaupimą sudaro 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio užpraeitais metais.
Jau skelbta, kad Vyriausybė suplanavo bazinės pensijos reformą – jos dydis nebepriklausytų nuo sukaupto stažo tiems asmenims, kurie nėra sukaupę būtinojo stažo, jie visi gautų vienodą bazinę pensiją.
Numatoma skolintis iki 1,47 mlrd. eurų
Kaip jau skelbta, kitąmet valstybės biudžete planuojama 13,86 mlrd. eurų pajamų, įskaitant 2,76 mln. eurų ES paramos, o išlaidos sudarys 16,48 mlrd. eurų.
Tam, kad padengtų deficitą, Vyriausybė skolinsis – kitąmet numatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 1,474 milijardo eurų.
Nustatomas valdžios sektoriaus deficitas negalėtų būti didesnis negu -3,1 procento BVP.
Valstybė kitąmet 1,22 milijardo eurų iš biudžeto išskirstys pagal atnaujintą valstybės investicijų programą. Palyginimui, šiemet tam buvo skirta 1,407 mlrd. eurų. Pagal numatytas investicijų sritis, daugiausia lėšų teks transportui ir ryšiams (426,5 mln. eurų), taip pat valstybės saugumui ir gynybai (149 mln. eurų), švietimui, mokslui ir sportui (139 mln. eurų).
Keturios kryptys
Finansų ministrė Gintarė Skaistė paaiškina, kad biudžete išskirtos keturios kryptys, kuriose skirta daugiau dėmesio biudžete.
Trečioji kryptis yra žmonių pajamos, ir čia daugiausia dėmesio skirta darbo užmokesčio didinimui keliant minimalų mėnesinį atlyginimą, mokesčių lengvatas, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Ketvirtoji kryptis – skurdo rizikos mažinimas, skirta pensijų ir neįgaliųjų pajamų didinimui.
Augs pajamos mažiausiai uždirbantiesiems
Siekiant mažinti darbo jėgos apmokestinimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims, nuo 2022 metų bus taikomas didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).
Šiuo metu pajamoms, susijusioms su darbo santykiais taikomas maksimalus NPD siekia 400 eurų per mėnesį. Siūloma padidinti šį dydį iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija vidutinio darbo užmokesčio. Uždirbant daugiau NPD liktų toks pats kaip ir šiemet. Dėl šio pokyčio valstybės kišenė neteks apie 74 mln. eurų.
„Statistikos departamento duomenimis, iki 1 VDU gauna 73 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, todėl šis pokytis tikrai palies tris ketvirtadalius visos darbo rinkos“, – žada finansų ministrė G. Skaistė.
Taipogi Vyriausybė kitąmet ketina didinti ir minimalų mėnesio atlyginimą nuo šiemetinių 642 eurų iki 730 eurų prieš mokesčius.
„2022 metais – 181 euras, tokio dydžio būtų bazinės algos dydis. Tai paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų, kurių atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129 eurų, priklausomai nuo to, kokį darbą jie dirba“, – pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Norint įvertinti, kaip keisis atlyginimas kitąmet, galima pasinaudoti „Delfi“ skaičiuokle.
