Teisinis pasiūlymas, pateiktas planuojamo pačios Europos Sąjungos pasiūlymo paskelbimo išvakarėse, buvo parengtas kai kuriems Britanijos provincijos veikėjams įnirtingai priešinantis vadinamajam Šiaurės Airijos protokolui.

Sausio 1 dieną įsigaliojęs protokolas numato iš Didžiosios Britanijos – Anglijos, Škotijos ir Velso – į Šiaurės Airiją keliaujančių prekių patikrą, kad jos nepatektų į Bendriją per Airijai paliktas atsargines duris.

Be to, „Brexito“ susitarimo protokolas dėl Šiaurės Airijos yra sunkiai suderėtas kompromisas, atitinkantis 1998 metų Šiaurės Airijos taikos susitarimo nuostatas. Juo siekta išvengti „kietos sienos“ ir muitinės patikros su ES nare Airija sugrąžinimo.

Anksčiau šiais metais pasipriešinimas šiam protokolui Šiaurės Airijoje peraugo į didžiulius neramumus.

Kelis pastaruosius mėnesius Londonas reikalavo, kad protokolas būtų persvarstytas, pakeičiant prekybą JK viduje reglamentuojančias taisykles ir su tuo susijusius arbitražo mechanizmus.

Kalbėdamas Lisabonoje JK „Brexito“ reikalų ministras Davidas Frostas (Deividas Frostas) argumentavo, kad naujasis tekstas atitinka esamo susitarimo „esmę“, bet vis dėlto „atneštų reikšmingų pokyčių“ ir suteiktų „patvarų pagrindą“.

„Nesant naujų susitarimų šioje srityje joks protokolas neįgis palaikymo Šiaurės Airijoje, reikalingo, kad jis išliktų“, – sakė D. Frostas ir pakartojo, kad Londonas gali pasinaudoti sąlyga, leidžiančia atšaukti sutartį.

„Neisime šiuo keliu be pagrindo arba su kokiu nors ypatingu malonumu, – kalbėjo ministras. – Mūsų esminė pareiga – apsaugoti taiką ir klestėjimą Šiaurės Airijoje. Štai kodėl negalime ilsėtis, kol ši padėtis bus išspręsta.“

Per 2016 metų istorinį referendumą Britanija nubalsavo išstoti iš Europos Sąjungos. Kai šių metų pradžioje JK galiausiai liovėsi laikytis Bendrijos taisyklių ir reglamentų, įsigaliojo Šiaurės Airijos protokolas.

Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos siena anksčiau buvo dešimtmečius trukusio tarpkonfesinio konflikto, per kurį Britanijos valdymą palaikantys junionistai kovojo su proairiškais nacionalistai, židinys. Konfliktas buvo užbaigtas 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos sutartimi.

„Nėra apetito“

Šiaurės Airijos protokolas numato, kad į regioną iš Anglijos, Škotijos ir Velso gabenamos prekės būtų tikrinamos muitinės, siekiant išvengti jų patekimo į ES per sieną su Airija, pagal „Brexito“ sutartį likusią atvirą.

Tačiau probritiškii junionistai sako, kad patikrinimai uostuose neigiamai paveikė verslą bei prekybą ir pakeitė Šiaurės Airijos padėtį, lyginant su likusia JK dalimi. Atsiradus sienai Airijos jūroje, provincija dabar yra saistoma daugybės ES taisyklių.

D. Frostas neigė, kad 2019 metų gruodį Britanija šį protokolą priėmė negeranoriškai, nė neketindama jo vykdyti. Ministras tvirtino, kad Londonas „rizikavo“, ir dėl nesklandumų įgyvendinant susitarimą kaltino Briuselį.

Be kita ko, Londonas dabar siūlo, kad prekių judėjimas tarp Šiaurės Airijos ir likusios Jungtinės Karalystės dalies taptų beveik visiškai netrikdomas. Britanija taip pat siūlo iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) atimti įgaliojimus būti šią schemą prižiūrinčiu galutiniu arbitru.

„Dabar Europos Sąjungai sakyti, kad šis protokolas – parengtas itin skubotai, didžiulio netikrumo metu – niekada negali būti pagerintas, nors jis labai akivaizdžiai kelia tokių reikšmingų problemų, būtų istorinis neteisingumas“, – perspėjo D. Frostas.

Europos Komisija ruošiasi trečiadienį pateikti savo pačios planus, turinčius tapti atsaku Britanijos priekaištams, nors Briuselyje vis labiau įsigali nusivylimo nuotaikos.

„Tarp valstybių narių nėra apetito šokti pagal Britanijos dūdelę“, – pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.

„Dialogo langas užsiveria, ir nėra gerai, kad ES pasiūlymo atsisakoma dar prieš jį pateikiant, – pridūrė jis. – Šis pasiūlymas veda toliausiai, kiek ES gali nueiti.“