Kad nereiktų išmesti produktų, skelbia akcijas
Maisto priekių tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis pasakojo, jog šiuo metu didesnėse jų parduotuvėse, kur įeiti yra reikalingas galimybių pasas, apyvartos, remiantis praėjusios savaitės duomenimis, buvo kritusios maždaug 24 proc., o mažesnėse parduotuvėse didėjo apie 10-13 proc.
„Visgi šis augimas praradimų bendrai nekompensuoja, todėl viso tinklo apyvarta yra smukusi. Praėjusią savaitę, lyginant su pernai, ji mažėjo maždaug dviem procentais. <...>
Dabar situacija tokia, kad mažesnėse parduotuvėse žmonės grūdasi, o didesnėse, kuriose daugiau erdvių, yra tuščia.
Paskaičiavus pagal plotą, kuris tenka pirkėjui, mažesnėse parduotuvėse yra 2,5 karto didesnė sangrūda negu didesnėse parduotuvėse“, – lygino jis.
Atstovas aiškino, jog šiuo metu didesnių parduotuvių darbuotojams yra siūloma išnaudoti likusias nepanaudotas apmokamas atostogas, o kalbant apie prekių užsakymus iš tiekėjų, pasikeitę pirkėjų srautai tam taip pat turėję įtakos.
„Norfoje“ veikia automatinė prekių užsakymo sistema, tai reiškia, kad jei vienoje parduotuvėje prekių poreikis padidėja, jų automatiškai daugiau ir užsakoma, ir atvirkščiai.
Didesnėse parduotuvėse klientų mažėjus beveik 25 proc., tiek pat mažėjo ir užsakymai iš tiekėjų, o kadangi mažesnėse parduotuvėse prekių perkamumas didėjo, didėjo ir užsakymai“, – sakė jis.
Pasak atstovo, „Norfa“ šiuo metu didžiausiose savo parduotuvėse net yra paskelbusi specialias akcijas greitai gendantiems maisto produktams.
„Padaryti išpardavimai didesnėse parduotuvėse, kur žmonių srautai yra sumažėję, kad tam tikrų produktų nereikėtų išmesti“, – sakė jis.
Išaugo šviežių maisto produktų nurašymų kiekis
„Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikino, jog per šį mėnesį nuo rugsėjo 13 dienos, kada pradėjo veikti ribojimai didesnėms parduotuvėms, pirkėjų srautas parduotuvėse, kuriose galimybių pasas ar kiti jam prilyginami dokumentai yra būtinybė, mažėjo daugiau nei 24 proc., o apyvarta – daugiau nei 15 proc.
Tuo metu parduotuvėse, kuriose galima aptarnauti visus pirkėjus, srautas išaugo vos 1,1 proc., o apyvartos augimas jose yra beveik 17 proc.
„Žymiai sumažėjus srautui tose „Maxima“ parduotuvėse, kuriose iki ribojimų įsigaliojimo kasdien apsilankydavo iki 200 tūkst. pirkėjų per dieną, t.y. 50 proc. visų pirkėjų, bendra prekybos tinklo apyvarta yra mažesnė nei pernai tuo pat laikotarpiu“, – apibendrino ji.
Darbuotojai, kaip aiškino, taip pat buvo perskirstyti į tas parduotuves, kuriose šiuo metu darbo yra daugiau, o dalis dabar išnaudoja ir savo sukauptas kasmetines atostogas.
„Mūsų didžiausias tikslas, esant tokioms aplinkybėms – išlaikyti visus darbuotojus“, – komentavo atstovė.
Pasak E. Dapkienės, dalyje parduotuvių esant pirkėjų srauto sumažėjimui, išaugo ir šviežių maisto produktų nurašymų kiekis.
„Taip pat jau matome ir mažesnių užsakymų iš tiekėjų, kurie prekiauja greitai gendančiomis prekėmis, nusistovėjusią situaciją.
Skaičiuojame, kad vidutiniškai šių prekių užsakymai yra sumažėję 10 – 15 proc., palyginus su ta situacija, kuri buvo iki galimybių paso ribojimo įvedimo. Bakalėjos, ilgo galiojimo prekių užsakymai nemažėja“, – teigė ji .
Pastebėjo įdomias tendencijas
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė aiškino, kad parduotuvėse, kur reikia galimybių paso, apyvarta per mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o lankytojų srautas – 11 proc., tačiau atstovė teigė pastebėjusi, kad apsiperkančių krepšelis per tą laikotarpį taip pat augo ir didėjo 12 proc.
„Tai reiškia, kad žmonės į parduotuvę ėjo rečiau, tačiau pirko daugiau“, – išvadas darė ji.
Kalbėdama apie mažesnes parduotuves, V. Budrienė sakė, jog apyvarta jose per mėnesį išaugo apie 13 proc.
„Visgi paskutinėmis savaitėmis pastebėjome, kad jei prieš tai parduotuvėse, kur reikia galimybių paso, matėme drastišką klientų srauto kritimą, dabar jis po truputį atsistato.
Galbūt atsirado daugiau pasiskiepijusių, o gal žmonės priprato prie tvarkos ir vėl pradėjo sugrįžti į parduotuves“, – svarstė ji.
Pasak atstovės, patys didžiausi iššūkiai įsigaliojus šiems ribojimams buvo susiję su šviežiu maistu ir likučių suvaldymu bei su darbuotojais.
Kaip aiškino, darbuotojai iš didžiųjų parduotuvių pirmosiomis dienomis buvo perskirstomi darbui į mažesnes parduotuves.
„Atostogų neskatiname eiti, nes mums ir taip trūksta darbuotojų. Jų trūksta apie 350“, – teigė ji.
Pradžioje, tik įsigaliojus ribojimams, pasak jos, trumpesnio galiojimo produktams didesnėse parduotuvėse taip pat buvo rengiamos akcijos, tačiau dabar ši problema susitvarkiusi.
„Rimi Lietuva“: situacija nėra gera
Didesnėse parduotuvėse mažesnius klientų srautus stebėjo ir „Rimi Lietuva“ prekybos tinklas. Jo atstovė Gabrielė Šerėnienė pasakojo, jog pirkėjų jose mažėjo apie 19 proc.
„Pardavimų apyvartos didesnėse parduotuvėse mažėjo apie 9 proc.
Mažesnėse parduotuvėse ženklaus apyvartų pakilimo nestebime, jis kažkiek jaučiamas internetinėje prekyboje, tačiau e-parduotuvės pardavimai bendroje mūsų apyvartoje sudaro nedidelę dalį ir tikrai nekompensuoja padėties didžiosiose parduotuvėse.
Bendrai lyginant su rugsėjo – spalio mėn. praėjusiais metais situacija tinkle yra prastesnė“ – sakė ji.
Paklausta apie užsakymus iš tiekėjų ir jų pokytį, ji aiškino, kad užsakymų kiekius buvo pradėta koreguoti dar ruošiantis rugsėjo 13 d. įsigaliojantiems reikalavimams.
„Jie yra nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į situaciją, kuri nėra gera“, – pastebėjo G. Šerėnienė.
Pokyčių nepajuto
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė aiškino, kad kadangi daugelio „Lidl“ parduotuvių plotas yra mažesnis nei 1500 kv. m., todėl galimybių pasas tikrinamas tik trijose šio tinklo parduotuvėse.
„Vis dėlto, vertindami pirkėjų srautų ir pardavimų duomenis, ryškesnių skirtumų nepastebime.
Parduotuvėse, kur galimybių pasas yra tikrinamas, procesas vyksta sklandžiai, prie jo įprato tiek pirkėjai, tiek darbuotojai.
Ir toliau aktyviai ieškome darbuotojų visoje Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Šiuo metu turime bent šimtą darbo pasiūlymų įvairiose pozicijose“, – sakė ji.
