Sprendimas dėl mokamų testų darbuotojams pajudėjo Seime: į opozicijos priekaištus valdantieji neįsiklausė

Seime opozicija priešiškai pasitiko Vyriausybės siūlymą, kad už privalomus COVID-19 testus nuo gruodžio 1 dienos susimokėtų patys darbuotojai – siūlė palikti valstybės apmokamus testus ir nedidinti susipriešinimo. Projektą pavyko pateikti valdančiųjų balsų dauguma, nors ir jie nebuvo vieningi. Dėl šio skubos tvarka svarstomo projekto dar bus balsuojama du kartus.

Iki šiol privalomą profilaktinis testavimą kas 7-10 dienų apmokėdavo valstybė, tačiau Seimas linksta pritarti, kad nuo gruodžio 1 dienos už testus mokėtų patys darbuotojai.

Po pateikimo „už“ tokį siūlymą balsavo 64 Seimo nariai, „prieš“ – 20, susilaikė – 25. Opozicijos atstovai priekaištavo, kad mokami testai kainuos daugiau, tik kaip išmokos bedarbiams Užimtumo tarnyboje.

Kaip keistųsi tvarka

Šiuo metu įvairių sričių darbuotojai, kurie neturi imuniteto COVID-19 ligai (nepasiskiepiję, nepersirgę), privalo kas 7-10 dienų privalomai tikrintis, ar neserga. Tai apima ne tik medikus, bet ir įvairias kitas veiklas, pvz., gamybos, prekybos, viešojo maitinimo, pramogų ir kitų sektorių darbuotojus.

Darbuotojas, kuriam privaloma atlikti tyrimą, savo darbdaviui turi pateikti tai įrodantį dokumentą, prisijungęs prie savo paskyros esveikata.lt arba gavęs pažymą iš gydytojo.

Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė svarstyti siūlymą nustatyti, kad už testus apsimokėtų patys darbuotojai. Vyriausybė tvirtina darbų ir veiklos sričių sąrašą, į kurį patenkantys darbuotojai, jei neturi imuniteto nuo COVID-19, privalo periodiškai tikrintis.

„Delfi“ jau skelbė, kad darbuotojams privalomi testai galėtų kainuoti kelias dešimtis eurų per mėnesį, o Vyriausybė sutaupytų 19 mln. eurų.

Piekaištavo projektui ir siūlė palikti nemokamus testus

Siūloma nustatyti, kad esant valstybės apmokamoms vakcinoms, tyrimai turi būti „finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų“.

Valstietis Aurelijus Veryga klausė, ar pataisos nesukurs dar daugiau pykčio, susipriešinimo, nepasitenkinimo.

„Ar jums neatrodo, kad mes ir taip esame labai susipriešinę ir susipykę su visuomene ir ką dabar jau galima perskaityti ir tarptautinėse publikacijose, kad visgi tos spaudimo priemonės jos nekuria pasitikėijimo, jos atvirkščiai, didina priešpriešą. Dalis žmonių jau užsispyrusiai nenori jokios priemonės. (…) ar tikrai tie 19 mln. eurų yra verti to, ar ne paprasčiau tiesiog tuos pinigus sumokėti, ir tikėtis, kad mes susikursime daugiau pasitikėjimo visuomenėje?“ – vertino A. Veryga.

Projektą pristatęs Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikino, kad nėra vieno recepto, kainas turi kiekviena priemonė, ir kas dieną jis sulaukia įvairiausių skirtingų pasiūlymų.

Valstietė Rimantė Šalaševičiūtė pripažino, kad situacija sudėtinga, ir ji klausė, ar nevertėtų palikti nemokamų testų.

„Ar jums neatrodo, kad dalis darbuotojų, kurie nesusitars su darbdavių, o tokių tikrai bus, nes nepakaks lėšų, smulkieji ūkininkai, ir verslininkai nenorės mokėti, šie asmenys tiesiog nutrauks darbo sutartis ir kreipsis į Užimtumo tarnybą, ir iš „Sodros“ jiems bus mokamos įmokos. Aš manau, kad tiesiog reikėjo paprognozuoti, kiek tai kainuos valstybei“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

Valstietis Dainius Kepenis rėžė: „įstatymas bus nukeiptas prieš tuos žmones, kurie rūpinasi savo sveikata, kurie kasdien prisimena apie savo imunitetą, jie pirmieji turės mokėti už testus“.

„Lietuvoje tūkstančiai žmonių bandė susirgti, bet neserga, kadangi turi imunitetą, ir tūkstančiai yra persirgę, kuriems nereikalingi jokie testai“, – pyko D. Kepenis.

A. Dulkys kartojo, kad pandemija yra nepasiskiepijusiųjų, siekiama išvengti uždarymų, ir didžiausia kaina, kuria sumokėtume – jeigu tektų užsidaryti visiškai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kvietė balsuoti prieš dėl neatitikimo Darbo Kodeksui (DK). Jis priminė, DK nuostatas, kuriose apibrėžta, kad darbdavys yra atsakingas už saugą ir sveiktą darbe.

„Ir jokių susitarimų perduoti tretiesiems asmenims arba asmeniui – kategoriškai negalima, nes tai imperatyvi nuostata. Ar mes norime turėti dar vieną pradėtą bylą prieš Lietuvos Respubliką iš Europos Komisijos ir kitų tarptautinių komisijų?“ – stebėjosi A. Sysas ir pažymėjo, kad palaiko skiepijimąsi ar kitas priemones.

A. Dulkys pripžaino, kad DK tokios nuostatos yra, tačiau kalbėjo, jog dalis darbdavių ir dabar savo noru yra pasirinkę testavimą darbo vietoje patiriant kaštus.

Konservatorius Justas Džiugelis kvietė palaikyti projektą, mat mokamais testais siekiama rūpintis žmonėmis, mat testai neapsaugo nuo pavojingos ligos ir komplikacijų.

„Aš manau, kad priemonė yra reikalinga, savalaikė ir būtina. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žmonės, kurie yra nepasiskiepiję, jie gali užimti ligoninės lovas. Ir manau, kad šita priemonė turėtų iš tiesų paraginti žmones abejojančius priimti sprendimus galvojant ne tik apie savo, bet ir visuomenės sveikatą“, – kvietė J. Džiugelis.

Dulkys: valstybė turi kompensuoti tik efektyvesnę priemonę – skiepijimą

Pataisą pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad COVID-19 yra pavojinga užkrečiamoji liga, ir ji lemia pasaulinę pandemiją. Jis priminė, kad tik užtikrinus pakankamas skiepijimo apimtis bus galima suvaldyti pandemiją.

„Siekiama sudaryti sąlygas užkristi kelią užkrečiamų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą ir saugumui“, – teigė A. Dulkys.

Anot jo, skiepijimo tempas vis dar nepakankamas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos plitimui. Lietuvoje taikomos įvairios profilaktikos ir kontrolės priemonės, tačiau nėra pakankamos.

„ES visiškai paskiepyta apie 62 proc. suaugusios populiacijos asmenų. Lietuva kiek atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau lietuviai skiepijasi sparčiausiai Rytų Europoje“, – vertino A. Dulkys ir apgailestavo, kad šalyje kyla nauja pandemijos banga.

Pažymėjęs, kad vakcinų prieinamumas yra geras ir valstybės biudžeto lėšomis nupirkta tiek vakcinų, kad pakanka paskiepyti visiems Lietuvos gyventojams pagal pilną schemą, ministras rėžė: „Valstybė turėtų kompensuoti tik vieną, efektyvesnę apsaugos nuo užkrečiamosios ligos protrūkių ir jos plitimo priemonę, tai yra skiepijimą“.

Jis pabrėžė, kad testavimas ir toliau būtų finansuojamas tuomet, jei nebūtų pakankamai vakcinų, arba kai darbuotojas negalėtų pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Privalomo periodinio testavimo išimtys taikomos tais atvejais, kai asmuo yra persirgęs COVID-19, turi imunitetą šiai ligai, arba yra pasiskiepijęs.

Vyriausybė, nutraukusi privalomų testų kompensavimą, tikisi sutaupyti 19 mln. eurų per metus.

Persirgus COVID-19 liga nuo teigiamo PGR tyrimo ar antigeno testo rezultato turi būti praėję mažiau nei 210 d.

Turintiems COVID-19 ligos antikūnų – nuo teigiamo serologinio antikūnų rezultato turi būti praėję mažiau nei 60 dienų, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas yra atliekamas po vakcinacijos.

Pasiskiepijusiems nuo COVID-19 testuotis nereikia, kai nuo antrosios „Comirnaty“ (gam. „Pfizer ir BioNTech“) ar „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcinos dozės praėjo savaitė, „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) – dvi savaitės, „Vaxzevria“ (gam. „AstraZeneca“) – praėjus keturioms, bet ne daugiau kaip trylikai savaičių nuo pirmosios dozės suleidimo, arba iš karto po antrosios dozės.

COVID-19 persirgusiems (patvirtinta PGR tyrimu) ir pasiskiepijusiems asmenims testuotis nereikia, kai nuo pirmos vakcinos dozės gavimo praėjo dvi savaitės.

Taipogi testuotis nereikia ir dirbant nuotoliniu būdu. Mat privalomai tirtis turi nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis.

„Testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje“, – rašoma Vyriausybės parengtame aiškinamajame rašte.

Pabrėžiama, kad skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui, apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje.

Nurodoma, kad projekto tikslas – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą. Projekto uždavinys – nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Opozicija ir kai kurie valdantieji siūlo palikti valstybės apmokamus testus

Seimo opozicijos atstovai, 26 parlamentarai, pateikė alternatyvų siūlymą keisti įstatymą taip, kad prievolė sumokėti už privalomus testus liktų valstybei. Projektą iniciavo ir parengė Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad darbuotojų, besimokančių ir studijuojančių asmenų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tarp 26 teikėjų yra Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos regionų frakcijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. Tačiau pasirašė ir du valdančiųjų atstovai – Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Andrius Bagdonas ir Edita Rudelienė.

„Man atrodo mes gerai neįvertiname, kiek iš tikrųjų testų užkrovimas darbuotojams ir studentams kainuos mūsų valstybėje netolimoje ateityje, – Seime pyko darbo frakcijos atstovė I. Kačinskaitė – Urbonienė. – Kiek kainuos darbdavių prognozuojamas 10 proc. darbuotojų netekimas dėl šio, mano supratimu neprotingo Vyriausybės pasiūlymo.“

Kaip jau rašė „Delfi“, profesinės sąjungos taipogi kritikuoja Vyriausybę dėl siūlomų naujų įpareigojimų darbuotojams. Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigė nematanti reikalo imtis tokių priemonių.

Kam privaloma testuotis?

Pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.

Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas ir šių veiklų bei sričių atstovams:

• asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
• socialinės paslaugos ir veikla;
• švietimo paslaugos ir veikla;
• laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
• vaistinių darbuotojų veikla;
• krovinių tarptautinio vežimo veikla;
• viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
• viešojo administravimo subjektų veikla;
• profesinė karo tarnyba;
• veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
• gamybos įmonių darbuotojų veikla.