Tačiau ministrė tuo pačiu priduria turinti vilties, kad ES politikų požiūrį dar galima pakeisti.
„Iki šios ES nebuvo finansavusi fizinio barjero statybų ir esame preliminariai susiplanavę tas išlaidas padaryti iš savo pusės, bet tuo pačiu kalbamės ir su ES institucijomis, kad galbūt tą požiūrį laikas keisti, nes ES išorinių sienų apsauga tikrai nėra tik mūsų reikalas, nes tie žmonės galų gale keliauja ne į Lietuvą, jie keliauja į tolimesnes ES valstybes ir turbūt solidariai turėtume tas sienas apsaugoti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė G. Skaistė.
Pasak jos, pagrindinis ES politikų argumentas nefinansuoti fizinio barjero statybų europinėmis lėšomis yra ankstesnė praktika, tačiau finansų ministrė tikisi šiuo klausimu sulaukti kitų išorinę sieną su trečiosiomis valstybėmis turinčių ES šalių paramos.
„ES institucijos apskritai yra tokios institucijos, kurios sukasi labai lėtai ir dažniausiai veikia taip, kaip veikdavo iki šiol. Kadangi iki šiol tokios statybos nebūdavo finansuojamos, o būdavo finansuojamos tik priemonės stebėjimui, darbo užmokesčiui ir panašios, tai tiesiog sakoma, kad kitoms valstybėms tokios išimtys nebuvo daromos. Bet aš manau, kad kalbantis su kitomis valstybėmis, kurios pasienyje taip pat turi didelius sausumos ruožus su kitomis valstybėmis, galima tą požiūrį pakeisti dėl bendros migracijos politikos“, – mano G. Skaistė.
Fizinio barjero su Baltarusija projektui iš viso numatyta skirti 152 mln. eurų. Trečdalį išlaidų planuojama padengti jau iš šių metų biudžeto, o dar 103 mln. numatyti kitų metų valstybės biudžeto projekte.
