Bankininkai giria apdairų ir pragmatišką požiūrį bei atkreipia dėmesį į dar vieną tinkamo finansinio elgesio niuansą: pagaliau išmušė ir aiškių sutarčių valanda, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Apklausos duomenimis, 68 proc. jos dalyvių pabrėžė, kad jiems svarbiausia – palūkanų dydis. Dar 66 proc. kaip svarbų kriterijų pažymėjo tai, kad visos sąlygos būtų aiškios bei apibrėžtos. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pažymi, kad ypač pastarasis niuansas atspindi didėjančią visuomenės finansinę brandą.
„Žemas arba mažiausias iš galimų palūkanų dydis imantiems paskolas buvo, yra ir bus kritiškai svarbus. Šią finansų taisyklę tikrai gerai išmanome ir mokame taikyti. Tai, kad pagaliau kreipiame dėmesį ne tik į atskiras, nors tikrai be galo svarbias detales, o paslaugą mokomės vertinti kaip vientisą ir nedalomą finansinį produktą, yra tikrai puiki žinia“, – sako J. Ivaška.
Finansų rinkose vis dar laikantis žemų palūkanų laikotarpiui, šalyje išduodamų paskolų portfelis nuosekliai auga. Lietuvos banko duomenimis, rugpjūčio pabaigoje jis pasiekė 11,813 mlrd. eurų. Pagrindinius šalies gyventojų įsipareigojimus sudaro būsto įsigijimo paskolos, bet pakankamai aktyviai skolinamasi ir kitoms reikmėms, vartojimui.
Pasak J. Ivaškos, paskolų rinka šiuo metu yra aktyvi, todėl yra labai svarbu suprasti, kad tinkama asmens finansų istorija ir pats paskolos suteikimo faktas yra tik bendradarbiavimo su finansų institucija pradžia: pareigingumas vykdant prisiimtus įsipareigojimus ir atsiskaitymas yra ne mažiau svarbus partnerystės etapas.
Vis dėlto panašu, kad rinką užtvindžius greitųjų paskolų davėjams stebėtas „laukinio kapitalizmo“ etapas yra jau istorija. Kaip pastebima Medicinos banko pranešime, net du trečdaliai klientų gilinasi į paskolos suteikimo sąlygas, nori jas matyti aiškias ir apibrėžtas.
„Nutylimi svarbūs, dažniausiai kitokį galutinių finansinių įsipareigojimų vaizdą galintys parodyti niuansai yra ne tai, ko tikisi ir nori šiuolaikinis finansinių institucijų klientas. Jo budrumo jau nebeužmigdys smulkiu šriftu ar žvaigždute pažymėtos susitarimo sąlygos, ir tai yra labai svarbu. Ne tik todėl, kad klientai gali priimti patį geriausią, jų norus bei galimybes atitinkantį finansinį įsipareigojimą, bet ir didinant pasitikėjimą bendra finansų rinka. Tai reiškia, kad nesusikalbėjimų, nesusipratimų bei prastų įrašų finansų drausmės istorijoje tikimybė smarkiai krenta“, – pranešime cituojamas J. Ivaška.
Paprastam vartotojui gali nebūti paprasta įvertinti, kaip palūkanos paveiks galutinį grąžinamos sumos dydį, kokį palūkanų tipą geriau rinktis, ar yra taikomi sutarties aptarnavimo bei kiti papildomi mokesčiai. Tokiu atveju rekomenduojama klausti, aiškintis, prašyti paskaičiavimų ir sutartį sudaryti tik tada, kai tikrai viskas bus aišku ir suprantama.
„Visapusiškos detalės turi būtų atskleidžiamos net ir reklamose, todėl paskolą imti planuojantiems klientams patarčiau nesikuklinti ir klausti tiek klausimų, kiek tik reikia. Finansų institucijos nenoras to daryti, skubėjimas galiausiai gali atsisukti prieš jus pačius ir lemti tikrai nedžiuginančius padarinius“, – perspėja J. Ivaška.
Trečiu svarbiausiu paskolos ėmimo kriterijumi Lietuvos gyventojai laiko lankstų pasiskolintų pinigų grąžinimo terminą: tai svarbu 44 proc. apklaustųjų.
Planuojant pasiskolintų lėšų grąžinimą svarbu išsiaiškinti, kokiu atveju galima kreiptis dėl atidėjimo, ar įmanoma vėliau koreguoti įmokų grafiką, o ilgalaikių sutarčių atveju – kaip vyksta paskolos grąžinimas anksčiau sutarto termino.
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius J. Ivaška teigia, kad atvejų, kai tiesiog „nutinka gyvenimas“, irgi nereikėtų ignoruoti, iš anksto apsvarstant įvairias galimas situacijas.
Besiskolinantieji mažiau reikšmingais kriterijais laiko finansų įstaigos dydį, žinomumą, reputaciją (16 proc.), galimybę pasikonsultuoti ir pasitarti (15 proc.), išskirtines sąlygas bei pasiūlymus (13 proc.) bei spartų aptarnavimą ir greitą rezultatą (9 proc.).
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko gegužės 18-28 dienomis. Joje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.
