Kaune Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) identifikavo automobilio pardavimo skelbimą, kuriame buvo nurodytas išgalvotas SDK. Nors būna, kad pasitaiko ir klaidų, tačiau šis atvejis sukėlė įtarimų – nuspręsta patikrinti.
Mokesčių inspekcijos specialistai ir policijos pareigūnai imitavo susidomėjusius automobilio pirkėjus.
Pardavėjas ne tik aprodė transporto priemonę, bet čia pat pasiūlė sandorį užbaigti pasirašant ne lietuviškus pirkimo ir pardavimo dokumentus, olandišką „kauferį“, arba pirkimo ir pardavimo sutartį. Dar daugiau, čia pat jį užpildė automobilių turgaus teritorijoje dirbanti moteris, automobilių pardavėjas pats „kauferį“ pasirašė vietoje užsienio šalies piliečio.
Kauno miesto gyventojui Dainavos policijos komisariato pareigūnai pareiškė įtarimus dėl dokumentų klastojimo, kontrolės veiksmus tęsia ir Kauno apskrities VMI specialistai.
Kad ir kaip būtų, tokių situacijų mažėja, patikina VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.
Rugsėjo 1-ąją baigėsi tolerancijos laikotarpis, iki kada vadinamieji perekūpai, nenurodę SDK, dar galėjo išsisukti su įspėjimais. Jau nuo gegužės 1-osios parduoti automobilį galima tik turint unikalų SDK kodą, susiejantį automobilį su jo savininku.
Tikrina keliuose, turgavietėse, žiūri skelbimus: jau 38 nusižengimai
Nors iki rugsėjo 1 dienos už pažeidimus automobilių pardavėjams grėsė tik įspėjimas, VMI vis tiek vykdė patikrinimus. Kas antras trečias tikrinamas parduodamas automobilis tuomet SDK neturėjo.
„Per tolerancijos laikotarpį VMI kartu su kitomis institucijomis patikrino 1,5 tūkst. automobilių keliuose ir patikrinimų metu nustatė 427 atvejus, kai transporto priemonė neturėjo privalomo SDK. Taip pat automobilių pardavimo aikštelėse, turgavietėse per beveik 4 mėn. laikotarpį patikrinta 4,5 tūkst. transporto priemonių. Šių vizitų metu nustatyti 2 tūkst. atvejų, kai pardavėjai viešai neskelbė ar neturėjo SDK“, – laikotarpį prieš rugsėjo 1-ąją apžvelgia R. Puncevičius.
Aktyviai buvo tikrinami ir skelbimai elektroninėje erdvėje. VMI kiekvieną savaitę skenuoja portaluose ir socialiniuose tinkluose esančius skelbimus. Iki rugsėjo net 7,7 tūkst. asmenų sulaukė VMI skambučių, pranešančių apie prievolę nurodyti SDK.
Kas pasikeitė po rugsėjo 1-osios?
„Šiuo metu tęsiame patikrinimus keliuose, turgavietėse bei kitose pardavimo vietose, atliekame skelbimų portalų skenavimą. Iš viso per rugsėjį kartu su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis patikrinome beveik 1 tūkst. transporto priemonių keliuose ir automobilių aikštelėse: keliuose patikrintų automobilvežiuose gabenamų transporto priemonių SDK neturėjo 19 proc., aikštelėse patikrintų transporto priemonių SDK neturėjo 12 proc. Iki šios dienos jau surašyti 38 administracinio nusižengimo protokolai“, – vardija R. Puncevičius.
Jis patikina, kad pasibaigus tolerancijos laikotarpiui pirmiausia dėmesio sulaukia tie gyventojai, kurie iki rugsėjo 1 d. buvo įspėti dėl SDK taisyklių pažeidimų.
„Pirmuoju etapu buvo atrinkti asmenys, kuriuos jau kelis kartus įspėjome apie jų įdėtus skelbimus be SDK, tačiau jie ir toliau skelbimuose nenurodė parduodamo automobilio SDK. Už taisyklių pažeidimus šiems asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė“, – sako VMI atstovas.
Melagingas SDK – 5 proc. skelbimų
Pirkėjai turėtų būti apdairūs ir dėl to, kad kai kurie pardavėjai nurodo melagingą SDK.
„Atliekant internetinių skelbimų analizę pasitaiko skelbimų, kuriuose nurodytas negaliojantis ar neteisingas SDK. Rugsėjo mėn. duomenimis, nuskenavus 1,5 tūkst. internetinių automobilių pardavimo skelbimų nustatyta 5 proc. skelbimų su neteisingu SDK, o rugpjūčio mėn. tokie atvejai sudarė 11 proc.“, – skaičiuoja R. Puncevičius.
Jis patikina, kad didelė dalis atvejų pasitaiko dėl galimai įsivėlusios žmogiškosios klaidos.
„Tačiau pasitaiko ir taip piktnaudžiaujančių pardavėjų, kurie siekia išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio. Atkreipiame dėmesį, jog SDK teisingumas tikrinamas kiekvienu atveju, tad fiktyvus SDK tikrai nepadės išvengti kontrolės“, – sako R. Puncevičius.
Jis pripažįsta: nors pagal „kauferius“ įregistruotų sandorių skaičius sumažėjo, vis dar pasitaiko atvejų, kai, pvz., gyventojai, nevykdantys individualios veiklos, deklaruodami automobilį pateikia užsienyje išrašytus dokumentus.
„Šiems atvejams, siekiant įvertinti sandorių realumą, jog automobilis tikrai buvo įsigytas užsienyje iš užsienio piliečio, VMI skirs papildomą dėmesį“, – žada R. Puncevičius.
Kontroliuojantys pareigūnai, nustatę, kad transporto priemonė nedeklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, gali taikyti administracinę atsakomybę. Baudą skirs pažeidimą nustačiusi institucija.
Transporto priemonės savininkui (valdytojui) už LR saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Padarius pakartotinį pažeidimą – nuo 440 iki 600 eurų. O dokumentų klastojimas – jau baudžiamasis nusižengimas
Šešėlis mažėja
VMI įsitikinusi, kad naujai įvesta SDK tvarka teigiamai veikia šešėlio mažinimą transporto priemonių prekybos srityje.
„Tai rodo išaugęs mokesčių mokėtojų, vykdančių transporto priemonių prekybos veiklą, skaičius: lyginant 2021 m. spalį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. šią veiklą vykdo 411 daugiau gyventojų ir 176 daugiau įmonių“, – skaičiuoja VMI atstovas.
Taip pat nauja sistema padėjo atrinkti 22 gyventojus, kurie galimai vykdo neįregistruotą automobilių prekybos veiklą.
„Stebėsenos veiksmų metu nustatyta 109 tūkst. eurų nedeklaruotų pajamų bei apskaičiuota papildomai 4,2 tūkst. eurų mokesčių. 6 asmenys įregistravo individualią automobilių prekybos veiklą“, – kiek daugiau nei mėnesio rezultatus apžvelgia R. Puncevičius.
Naudotų automobilių prekybos sektorių VMI jau keletą metų laiko viena iš prioritetinių veiklos sričių. 2018–2021 m. I pusm., atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 5,8 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
Tikrins, ar pardavimo kainos realios – SDK leidžia pamatyti daugiau
Gegužės 1 dieną pradėjusi veikti SDK sistema suteikia daugiau galimybių institucijoms – galima nuo pat pradžių identifikuoti asmenis, siūlančius parduoti automobilius, taip pat konkrečius parduodamus automobilius (pagal markę, kėbulo numerį) bei siūlomą pardavimo kainą.
Šiuos duomenis netrukus bus galima sulyginti su turimais kitų šaltinių duomenimis (pvz. transporto priemonių privalomų techninių apžiūrų duomenis, VšĮ „Emprekis“ žinyne nurodomų Lietuvos rinkoje parduodamų transporto priemonių rinkos kainas, skelbimų kainas), paaiškina VMI.
„Šiam tikslui įgyvendinti VMI planuoja įsidiegti naują duomenų analizės sistemą, kuri leis vertinti sutartyse nurodytų automobilių pardavimo ar įsigijimo kainos realumą, o asmenys, sudarę automobilio pardavimo sutartį ir joje nurodę galimai fiktyvią kainą, privalės ją pagrįsti. Jei sutartyje nurodyta kaina neatitiks automobilio rinkos vertės, VMI gali paprašyti pardavėjo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius nurodytą žymiai mažesnę kainą“, – sako R. Puncevičius.
Mokestinių patikrinimų metu dėl tokių sandorių, kai nurodoma fiktyvi kaina, papildomai bus apskaičiuoti mokesčiai ir skiriama bauda, kaip apibrėžta įstatyme.
