UAB „Žeimelio trikotažas“ direktorė Asta Puodžiuvienė mus pasitinka prie buvusios mokyklos, o dabar jau siuvyklos, durų.

Nors viduje einant koridoriais prie kai kurių durų vis dar galima matyti mokyklos kabinetų pavadinimus, šiandien pamokos čia nebevyksta. Direktorė aiškina, kad įmonė į šias buvusias mokyklos patalpas atsikėlė visai neseniai po to, kai buvo nuspręsta mokyklą uždaryti.

Kol einame per didžiulės siuvyklos patalpas, direktorė pasakoja, kad įmonės sumanytojas yra Kauno tekstilės įmonės „Ominteksas“ įkūrėjas Vydas Damalakas, o ši bendrovė šiandien jau skaičiuojanti 5-tus veiklos metus.

Anksčiau siuvykla buvo įsikūrusi visai kitose patalpose, kur po truputį plėtė darbuotojų ratą, tačiau ten nebetilpus turėjo ieškoti kitų patalpų.

„Bendrai kalbant, mūsų įmonė atlieka tik siuvimo ir trikotažo mezgimo paslaugas. Mes čia neturime nei pardavimų, nei ko kito. Tai yra tik gamyba“, – sako vadovė.

Direktorė aiškina, kad bendrovė šioje siuvykloje pati iš verpalų mezga trikotažo medžiagą. Tada ją apdirbti išsiunčia jų vieninteliams užsakovams, tekstilės bendrovei „Omniteksas“ į Kauną, kurie medžiagą nudažo, sukerpa ir sukomplektuoja rūbo dizainą, o jos karpiniai atkeliavę į Pakruojį čia yra susiuvami.

„Susiuvę mes viską sudedame į dėžutes ar maišus ir išsiunčiame jiems atgal.

Svarbu suprasti, kad atliekame tik pačią siuvimo paslaugą, mums nereikia pirkti nei siūlų, nei jokių kitų priedų“, – sako ji.

Kol vaikštome po siuvimo cechą, direktorė rodo jau susiūtas trikotažines apatines kelnes, marškinėlius ir megztinius bei sako, kad daugiausia užsiima termo rūbų siuvimu.

Dėmesį atkreipia tai, kad prie siuvimo ceche prie siuvimo mašinų sėdi vien tik moterys, o direktorė juokauja, kad čia galimi sutikti vyrai yra tik tie, kurie užsiima technikos remontu.

Tarp siuvėjų matyti ir viena mergina, dirbti čia atvykusi iš Kirgizijos. A.Puodžiuvienė pasakoja, kad šiuo metu jiems labai trūksta siuvėjų, o ji čia įdarbinta per tarpininkus užsienyje.

„Praktiškai kieme turime ir nuosavą bendrabutį, kur ji ir gyvena“, – priduria direktorė.

Didžioji dalis šioje įmonėje pasiūtų rūbų, kaip pasakoja, vėliau yra eksportuojami į užsienio šalis.

„Maždaug 80 proc. mūsų siūtų rūbų yra eksportuojami į visą pasaulį. Tai Norvegija, Vokietija, Rusija, Anglija, JAV ir kt., bet mes su galutiniais klientais nekontaktuojame, tai yra minėtos Kauno įmonės, mūsų užsakovų, reikalai“, – patikslina direktorė ir rodo į dėžę su pasiūta produkcija, kuri bus eksportuojama į JAV.

„Amerikiečiai nešioja mūsų siūtus rūbus, bet, žinote, ant etiketės nėra parašyta kas siuvo. Rašoma, kad siūta ES“, – sako ji.

Likę 20 proc. drabužių, kaip tikina, pasilieka Lietuvoje.

„Dar siuvame „Maximai“, mūsų rūbais yra aprengiamos pardavėjos“, – teigia direktorė.

Paklausta apie vienus įdomesnių užsakymų, ji atsimena, kad rūbus yra tekę siūti ir Olandijos nacionalinei rinktinei, kurie buvo skirti dalyvauti olimpiadoje.

„Tai buvo sportinė apranga. Buvo tokie ryškiai oranžiniai rūbai“, – teigia A. Puodžiuvienė.

Direktorė atvirai sako, kad jų siuvami drabužiai tikrai nėra pigūs, o tai galimai ir lemia tai, kad didžioji jų dalis, kaip jau minėjo anksčiau, yra eksportuojami.

„Ir verpalai brangūs, ir darbo jėga, viskas kainuoja. Tiesiog man atrodo, kad pasaulyje termo rūbai yra aukštai vertinami.

Mūsų siuvėjos uždirba labai įvairiai. Viskas priklauso nuo gebėjimų, nuo kiekio, kiek ko bus padaryta, nuo darbo našumo. Uždirbama nuo minimumo iki tūkstančio eurų į rankas“, – skaičiavo ji.

Direktorė mus vedasi ir į patalpas, kuriose mezgama pati trikotažo medžiaga. Visą darbą čia nudirba didžiuliai mezgimo aparatai, o keletas darbuotojų prižiūri, kad viskas vyktų pagal planą.

„Pačius verpalus mums pristato iš viso pasaulio, būna, ir iš Honkongo, kad tik pigiau būtų galima nupirkti.

Šiai dienai turime 22 trikotažo mezgimo mašinas, bet, esant poreikiui, šiose patalpose galėtų tilpti ir apie 50 mašinų“, – skaičiuoja direktorė.

Pandemijos metu dalis įmonės darbuotojų buvo prastovose, užsakovai mažino užsakymų skaičių, buvo sudėtinga atsivežti verpalus trikotažo mezgimui, pasakoja ji, tačiau teigia, kad dabar gamyba jau sugrįžusi į vėžes.

A.Puodžiuvienė mus vedasi į šalia esantį daugiabutį, kur sako, kad netrukus čia atsidarys jų siūtų gaminių išparduotuvė.

„Čia bus galima ateiti ir nusipirkti rūbų. Atidaryti parduotuvę nusprendė mūsų užsakovai iš Kauno.

Tiesiog turime prekių, kurias norime išparduoti“, – sako ji.

Parduotuvėlėje rūbai dailiai sukabinti ant pakabų. Dalis jų, ir nukainoti, nes, kaip aiškina direktorė, vietomis, kai kur yra įsivėlęs nežymus brokas, išlindęs vienas kitas siūlas.

Pasak R. Puodžiuvienės, jei mokant pilną kainą jų siūti termo marškinėliai kainuoja apie 60 Eur, čia, su visai nežymiu broku, juos galima įsigyti už 11 Eur.