Šiuo metu privalomas profilaktinis testavimas vykdomas kas 7-10 dienų vykdomas atliekant greituosius antigeno testus.
Neskiepytiems ir COVID-19 nepersirgusiems, imuniteto neturintiems asmenims, kurių pajamos mažos, privalomi testai kirs skaudžiai – poliklinikų ir klinikų kainynuose testų kainos antigenų testų kainos svyruoja tarp 20-30 eurų. Tad mėnesiui prireiktų apie 60-90 eurų.
Kuomet minimalus atlyginimas siekia 468 eurus „į rankas“, noras nesiskiepyti daliai gali smarkiai pabrangti – tektų pakloti apie dešimtadalį atlyginimo.
Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja mažesnę tyrimų kainą – tokią, kokią dabar moka valstybė. Tai vis tiek sudarytų bent 34 eurus per mėnesį.
Darbuotojas, kuriam privaloma atlikti tyrimą, savo darbdaviui turi pateikti tai įrodantį dokumentą, prisijungęs prie savo paskyros esveikata.lt arba gavęs pažymą iš gydytojo.
Jau skelbta, kad Vyriausybė Seimui teikia skubos tvarka svarstyti įstatymo projektą, kuris įtvirtintų pareigą patiems darbuotojams susimokėti už privalomus testus.
Vyriausybė tvirtina darbų ir veiklos sričių sąrašą, į kurį patenkantys darbuotojai, jei neturi imuniteto nuo COVID-19, privalo periodiškai tikrintis ar neserga. Siūloma nustatyti, kad esant valstybės apmokamoms vakcinoms, tyrimai turi būti „finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų“.
Kol kas nepasiūlyta keisti tyrimų periodiškumo ar kitų tvarkų
Kur ir kiek kainuoja testai šiandieną?
Antakalnio poliklinikoje, Vilniuje, nurodoma, kad atliekami greitieji COVID - 19 antigeno testai. Vieno greitojo COVID – 19 antigeno testo kaina – 20,39 Eur.
V. Grybo gatvėje esančiame Medicinios diagnostikos ir gydymo centre vienas SARS-CoV-2 antigeno nustatymas kainuotų 27 eurus.
„Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas nurodė, kad šio testo kaina siekia 26 eurus. Jis paaiškino, kad dar nėra aiški tvarka, kaip vyktų darbuotojų testavimas, mat tam dar turi pritarti Seimas. O šiuo metu, anot jo antigeno testai aktualesni profilaktiškai besitiriantiems asmenims, kurie pasijuto prastai, taip pat darbdaviams.
„Vyriausybė laikosi tarptautinės, europinės praktikos. Turbūt nėra naujiena, kad valstybės biudžetas nėra neišsenkantis – dėl to priimti tam tikri sprendimai. Kuo vyriausybė pasirūpino, ir kuo labai džiaugiuosi, kad visiems suteikė galimybę pasiskiepyti nuo šios pandemijos, kuri tikrai keičia ir gyvenimą, ir įpročius. Vyriausybė iš savo pusės padarė viską, ką buvo galima padaryti, o dabar viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo“, – vertino V. Orlovas.
Jis nesitiki, kad laboratorija dėl pakeitimų patirs didesnį klientų antplūdį: „Ir dabar darbdaviai ir darbuotojai elgiasi pakankamai sąmoningai ir testavosi. Kažkokio apčiuopiamo didžiulio srauto neturėtų būti.“
Kur pigiausia tirtis nuo koronaviruso „Delfi“ jau rašė čia.
Tiesa, pati Sveikatos apsaugos ministerija paskaičiavo, kad nesiskiepijantys darbuotojai patirs mažesnes išlaidas.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 4 d. įsakymu (...) vieno greitojo antigeno testo kaina yra 11,22 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas) ir 13,07 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas ir jam padedantis asmuo). Taigi tikrinantis sveikatą bent tris kartus per mėnesį (kas 10 dienų) darbuotojas išleis nuo 33,66 iki 39,21 euro, o per metus – nuo 403,92 iki 479,53 euro“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Tokios paslaugos kainos yra, kai sveikatos priežiūros įstaigoms iš valstybės biudžeto lėšų mokama kompensuojamoji suma.
Valstybė už testą mokėjo vidutiniškai 12,15 euro
Lietuvoje per liepos mėn. iš viso atlikti 130 359 greitieji antigeno testai, skaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
„Vieno greitojo antigeno testo vidutinė kaina yra 12,15 euro. Atsižvelgiant į tai, liepos mėn. profilaktiniams tyrimams išleista 1 583 862 eurai. Per metus greitiesiems antigeno testams atlikti (jei nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius išliktų toks pat) reikėtų apie 19 mln. eurų. Taigi tokia suma valstybės biudžeto lėšų būtų sutaupoma nustačius, kad už sveikatos patikrinimus moka darbuotojai“, – argumentuoja ministerija.
Tuo metu skiepijimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes yra nupirktas vakcinų kiekis, pakankamas paskiepyti visus Lietuvos gyventojus.
Šiškauskienė: jei nenori skiepytis – turi rinktis alternatyvą
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė siūlymą darbuotojams už testus mokėti iš savo kišenės vertino dvejopai – apskritai yra teisinga, bet įmonės už vertingus darbuotojus bus pasiryžusios ir sumokėti pačios.
„Aš manau, kad ant darbuotojų pečių nereikėtų užkrauti visos naštos, nes yra turtingų ir galinčių nesunkiai testus apmokėti įmonių, jei bus kažkoks labai vertingas darbuotojas, kurio nenorės paleisti darbdavys. O apskritai tai manyčiau, kad sprendimas yra teisingas – jeigu žmogus nenori skiepytis, tai tada turi rinktis alternatyvą“, – vertino E. Šiškauskienė.
Kada nereikia testuotis?
Privalomo periodinio testavimo išimtys taikomos tais atvejais, kai asmuo yra persirgęs COVID-19, turi imunitetą šiai ligai, arba yra pasiskiepijęs.
Persirgus COVID-19 liga nuo teigiamo PGR tyrimo ar antigeno testo rezultato turi būti praėję mažiau nei 210 d.
Turintiems COVID-19 ligos antikūnų – nuo teigiamo serologinio antikūnų rezultato turi būti praėję mažiau nei 60 dienų, išskyrus atvejus, kai serologinis tyrimas yra atliekamas po vakcinacijos.
COVID-19 persirgusiems (patvirtinta PGR tyrimu) ir pasiskiepijusiems asmenims, kai nuo pirmos vakcinos dozės gavimo praėjo dvi savaitės.
Taipogi testuotis nereikia ir dirbant nuotoliniu būdu. Mat privalomai tirtis turi nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktą darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis.
Kas privalo testuotis?
Šiuo metu periodinis testavimas kas 7-10 dienų dėl COVID-19 ligos privalomas šių veiklų ir sričių atstovams:
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla;
- socialinės paslaugos ir veikla;
- švietimo paslaugos ir veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- viešojo administravimo subjektų veikla;
- profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (tiesioginis kontaktas su užsieniečiais);
- gamybos įmonių darbuotojų veikla.
Taip pat pasitikrinti, ar neserga COVID-19 liga, tiek prieš pradedant darbą, tiek atlikti privalomą periodinį testavimas kas 7-10 dienų jau dirbant, turi ir viešojo maitinimo sektoriaus, mažmeninės prekybos veiklos, laisvalaikio ir (ar) pramogų paslaugų teikimo (baseinų ir pirčių paslaugos, žaidimo kambarių, šokių, diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla) sričių darbuotojai.
546 aktyvūs protrūkiai
2021 m. spalio 3 d. duomenimis, Lietuvoje registruoti jau 546 aktyvūs protrūkiai, iš jų: 58 asmens sveikatos priežiūros įstaigose, 10 socialinės globos įstaigose, 300 ugdymo įstaigose, 44 gamybos įstaigose, 8 prekybos įstaigose, 2 maitinimo įstaigose, 4 paslaugas teikiančiose įmonėse ir kt. Visiems šiems protrūkiams išaiškinti ir suvaldyti labai svarbu užtikrinti tinkamą testavimą, tačiau testavimas tik padeda išaiškinti protrūkius, bet negali apsaugoti nuo jų išplitimo, aiškina įstatymo projekto rengėjai.
„Testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje“, – rašoma aiškinamajame rašte.
„Atlikta analizė rodo, kad pasiskiepijusių nuo COVID-19 ligos asmenų rizika užsikrėsti sumažėja net 5 kartus, rizika patekti į ligoninę dėl COVID-19 ligos yra 10 kartų mažesnė nei nepasiskiepijusiųjų, rizika numirti nuo COVID-19 ligos – bent 20 kartų mažesnė. Pabrėžtina, kad vakcinos efektyvumas yra dar didesnis, jei antras skiepas gautas neseniai arba asmuo yra jaunesnis“, – rašo įstatymo projekto rengėjai.
2021 m. spalio 4 d. Lietuvoje viena vakcinos doze paskiepyta 101 504 asmenys (3,6 proc. Lietuvos gyventojų), visiškai (viena arba dviem dozėmis) – 1 620 623 asmenys.
„Tačiau skiepijimo tempas ir paskiepytų asmenų skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos plitimui“, – argumentuoja ministerija.
Nurodoma, kad projekto tikslas – sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą. Projekto uždavinys – nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
