Esamą situaciją pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad nors pastarąjį dešimtmetį šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP ir PVM atotrūkis šalyje mažėjo, iki ES vidurkio Lietuvai dar toli. Pasak ministrės, plano tikslas būtų iki 2030 m. PVM atotrūkį sumažinti daugiau nei dvigubai.
„Matom, kad atotrūkis (PVM – ELTA) yra didesnis nei kitur, bet pastarąjį dešimtmetį jis buvo linkęs mažėti. (...) Iki 2030 metų mes turėtume PVM atotrūkį sumažinti nuo 25 proc., kuris yra dabar, iki ES vidurkio, t.y., 10 proc. 2025 m. turėtume pasiekti tarpinį rodiklį“, – Vyriausybės pasitarime kalbėjo G. Skaistė.
„Vertinant, koks tai atotrūkis, šios dienos duomenimis, tai būtų virš 1 mlrd. eurų skirtumas tarp to, ką galėtume surinkti, jei turėtume vidutinę situaciją, kokia yra kitos ES valstybėse. Natūralu, kad tą tikslą pasiekti per dieną yra neįmanoma, mes link to turėtume eiti ir turbūt 2030 m. jau tas milijardas bus visai kiti dydžiai“, – pridūrė ministrė.
Kaip nurodoma ministerijos pristatyme, didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika stebima didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo bei maitinimo sektoriuose – juose neapskaitytos ekonomikos dalis nuo BVP sudaro 5,6 proc. Didelė rizika taip pat fiksuojama pramonės (3,2 proc.) ir statybos (2,5 proc.) srityse.
Numatytos 37 priemonės
Didžiausią plano dalį – apie 40 proc. – sudaro priemonės skaitmenizuotai duomenų analizei: papildomų duomenų surinkimas, kriptovaliutų deklaravimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo efektyvinimas, mokesčių mokėtojų rizikos profilio atnaujinimas, preliminaraus automatinio deklaracijų vertinimo diegimas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklos robotizavimas, skaitmeninės duomenų analitikos diegimas, skelbiama FM pranešime.
Ketvirtį plano sudarys savanoriškumo skatinimas bei priemonės rizikingiems sektoriams. Savanoriškumo skatinimui numatytos elektroninės dokumentų pateikimo ekosistemos kūrimo, vieno langelio principas savarankiškai dirbantiems, VMI paslaugų pagal vartotojų segmentus, paprastesnio elektroninio mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo, švietimo bei sąmoningumo didinimo programos priemonės.
Numatomos priemonės rizikingiems sektoriams apims atsiskaitymų grynaisiais ribojimą, nelegalios veiklos transporto, statybų, prekybos sektoriuose prevenciją, veiklos skaidrinimą automobilių remonto sektoriuje bei kontrabandos sulaikymą stiprinant ES sienų kontrolę.
Likusią plano dalį sudaro priemonės orientuotos į privačių poreikių tenkinimo įmonių sąskaitą ribojimą, didesnių kontrolės galimybių mokesčių administratoriams suteikimą, nelegalaus darbo prevencijos stiprinimą bei veiklų licencijavimo tvarkų tobulinimą.
Vyriausybės pasitarimo metu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad planas turėtų padėti spręsti problemą iš esmės. Jos teigimu, nemažai investavus į informacines technologijas šiuo metu svarbiausia išnaudoti visus turimus pajėgumus ir stiprinti už plano priemonių įgyvendinimą atsakingas institucijas.
„Koncentruoti pajėgas ten, kur yra didžiausia rizika, o ne ieškoti, kur kas sofoje paslėpė kelis tūkstančius eurų ir rodyti tai per televizorių“, – apie planą atsiliepė Vyriausybės vadovė.
