I. Šimonytė žiniasklaidai teigė suprantanti darbuotojų trūkumo problemą, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė nesiims sprendimų, kurie padėtų palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį – verslas turi pats investuoti į efektyvumą ir technologijas.
„Manau, kad čia yra viena iš didesnių iliuzijų, kad nedarbo išmokų mokėjimas yra priežastis, dėl kurios žmonės nesirenka dirbti. Šiaip realybė yra visiškai kitokia. Iš daugiau nei 200 tūkst. žmonių, kurie yra registruoti Užimtumo tarnyboje (UŽT), kokias nors pašalpas gauna apie 40 procentų. Vadinasi, likusi dalis žmonių ten yra registruoti dėl kitų priežasčių. Paprastai, žmonių kalba tai reiškia, kad veikiausiai žmonės turi kažkokį pragyvenimo šaltinį, galbūt susijusį su nedeklaruota veikla, šešėline veikla, kuri nėra registruota ir nėra mokami mokesčiai, bet registracija UŽT suteikia galimybę gauti sveikatos draudimą“, – vertino I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad susiregistruoti UŽT asmenis paskatino ir pernai mokėtos papildomos išmokos – dalis registravosi tik dėl jų.
„Įsivaizdavimas, kad nedarbo išmokų mokėjimo tvarkos pakeitimai galėtų kažkokiu būdu paskatinti žmones eiti į tas darbo vietas, kurias siūlo darbdaviai… Žinoma. Jeigu nebūtų nedarbo draudimo iš viso, žmonės tiesiog neturėtų kitos išeities. Bet, kita vertus, tai būtų ir gana nelogiška, todėl, kad žmonės moka nedarbo įmokas būtent tam, kad susiklosčius situacijai, kai neturi darbo, ar yra atleisti iš darbo, ar net patys išėjo iš darbo, galėtų gauti nedarbo draudimo išmokas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji patikina, kad darbo Užimtumo atsisako dažniausiai ne tie, kurie gauna nedarbo išmokas, todėl siūlymus mažinti išmokas vertina skeptiškai. Anot jos, UŽT veiklos pokyčius ruošia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Darbo jėgos trūksta, bet čia yra ne toks paprastas klausimas. Labai dažnai mes diskutuojame Lietuvoje apie našumą ir darbdaviai labai mėgsta sakyti , kad našumas Lietuvoje yra labai žemas. Bet vis dėlto reikia žiūrėti tiesai į akis – darbo valandų skaičiumi Lietuva tikrai nėra ES lentelės pabaigoje. Vadinasi, žmonės Lietuvoje dirba daug. Klausimas yra kitas – ar yra pakankami įrankiai technologijos ir procesai, kad žmonės per tą savo darbo laiką sukurtų daugiau produkto“, – priežastį įžvelgė I. Šimonytė.
Anot jos, akivaizdu, kad per pandemiją buvo neapibrėžtas laikotarpis ir per jį stokota investicijų į našumą.
„Galima pasamdyti tris žmones su kastuvu, ir galima pasamdyti vieną su ekskavatoriumi. Tiesa, tam reikia pirkti ekskavatorių. Tai va tokia turbūt ir yra pasirinkimo kaina. Vyriausybė yra pasirengusi ir vakar diskutavome apie tai su Verslo taryba, ieškosime racionalių sprendimų. Bet tikrai tai nebus tokie sprendimai, kurie leis palaikyti žemą darbo užmokesčio lygį tiesiog todėl, kad kažkas nenori investuoti į technologijas“, – rėžė I. Šimonytė.
